Įvykiai Lietuvoje
1561 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir paskutinis Livonijos ordino magistras sudarė trečiąją Vilniaus sutartį – kitos dvi buvo sudarytos 1559 metais. Livonija, be Švedijos užkariautos Šiaurės Estijos ir Danijai atitekusios Saaremos salos, autonominėmis teisėmis buvo prijungta prie LDK. 1562 m. pradžioje Rygos arkivyskupui pasidavus Lietuvai Livonijos ordinas nustojo gyvuoti. Vilniaus sutartimis LDK įgijo priėjimą prie Baltijos jūros.
1915 m. visoje Lietuvoje vėl įvedus Grigaliaus kalendorių lapkričio 28-oji išaušo iš karto po lapkričio 15 dienos.
1918 m. Valstybės Taryba priėmė Laikinąjį Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą. Pagal jį pradėta formuoti valstybės teismų sistema.
1993 m. Vilniaus Mokytojų namuose įvyko Lietuvos mokytojų sąjungos atkuriamasis suvažiavimas.
1994 m. Vilniaus aikštei tarp Šv.Petro ir Povilo bažnyčios ir Vatikano ambasados suteiktas Jono Pauliaus II vardas.
1996 m. Seimo deklaracija Aukščiausioji Taryba, 1990 m. kovo 11-ąją atkūrusi Lietuvos valstybės nepriklausomybę, pavadinta Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu. Aukščiausiosios Tarybos deputatams, pasirašiusiems aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, suteiktas Kovo 11‑osios Akto signatarų statusas.
2008 m. ministru pirmininku paskirtas Andrius Kubilius. Vyriausybės programa patvirtinta gruodžio 9 d.
Įvykiai pasaulyje
1520 m. Ferdinando Magelano ekspedicija per penkias savaites perplaukė sąsiaurį, dabar vadinamą jo vardu, ir išplaukė į vandenyną, kurį F.Magelanas pavadino Ramiuoju.
1912 m. Albanų atstovų kongresas Vliorėje paskelbė Albanijos nepriklausomybės deklaraciją ir sudarė laikinąją vyriausybę. Gruodį didžiųjų Europos valstybių konferencija Londone nutarė sukurti autonominę Albaniją, pavaldžią Turkijai, bet 1913 m. viduryje pripažino Albanijos nepriklausomybę. Apie pusė albanų gyvenamų žemių liko už valstybės ribų – Kosovas atiteko Serbijai, didžioji dalis Epyro – Graikijai. Albanija švenčia Nepriklausomybės dieną.
1929 m. lapkričio 28–29 d. JAV lakūnas, poliarinių sričių tyrėjas Richardas Evelynas Byrdas pirmasis perskrido virš Pietų ašigalio.
1943 m. Teherane prasidėjo pirmasis Didžiojo trejeto – Didžiosios Britanijos, JAV ir SSRS vadovų – susitikimas. Svarbiausias klausimas buvo karo su Vokietija veiksmų planų suderinimas. Didžioji Britanija ir JAV įsipareigojo ne vėliau kaip iki 1944 m. gegužės Šiaurės Prancūzijoje atidaryti antrąjį frontą (Didžioji Britanija iš pradžių jį siūlė atidaryti Balkanuose). Sąjungininkai susitarė pabandyti priversti į karą jų pusėje įstoti Turkiją. SSRS įsipareigojo visiškai sutriuškinus Vokietijos kariuomenę pradėti karą su Japonija. Numatyta, kad pokario Lenkijai mainais už Vakarų Baltarusiją ir Vakarų Ukrainą bus perduotos Vokietijos žemės į rytus nuo Oderio upės. Susitarta Rytų Prūsiją (Karaliaučių ir jo apylinkes) perduoti SSRS.
1960 m. paskelbta Prancūzijos Sandraugos narės Afrikos šiaurės vakaruose Mauritanijos musulmonų respublikos nepriklausomybė. Šalis švenčia Nepriklausomybės dieną.
1975 m. Rytų Timoro nepriklausomybės revoliucinis frontas paskelbė nepriklausomybės nuo Portugalijos deklaraciją ir įkūrė Rytų Timoro liaudies demokratinę respubliką. Rytų Timoras švenčia antrąją Nepriklausomybės dieną – pirmoji švenčiama gegužės 20-ąją, minint nepriklausomybės nuo Indonezijos paskelbimą 2002 metais.
2004 m. Ukrainos rytinių regionų atstovų suvažiavimas Luhansko srities Severodonecko mieste paskelbė Ukrainos prezidentu pripažįstantis Viktorą Janukovyčių ir iškėlė Ukrainos federalizacijos arba rytinių regionų atsiskyrimo idėją. Išvakarėse Ukrainos Aukščiausioji Rada konstatavo, kad antrasis prezidento rinkimų turas neatspindi rinkėjų valios, todėl būtina balsuoti iš naujo.
Gimė
1881 m. – austrų rašytojas Stefanas Zweigas. Mirė 1942 m.
1911 m. – dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Mirė 1988 m.
Mirė
1666 m. – evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas Danielius Kleinas (57 m.). 1653 m. Karaliaučiuje lotynų kalba išleido pirmąją lietuvių kalbos gramatiką.
1680 m. – skulptorius ir architektas, žymiausias Italijos baroko atstovas Gianas Lorenzo Bernini (81 m.).
1954 m. – vienas žymiausių XX a. fizikų, kvantinės elektrodinamikos kūrėjas, Nobelio premijos laureatas italas Enrico Fermi (53 m.). Atskirai nuo kitų įrodė grandininės urano dalijimosi reakcijos galimybę, jo vadovaujama grupė sukūrė pirmąjį branduolinį reaktorių – urano katilą. Prisidėjo prie pirmosios atominės bombos kūrimo, apie 10 jo mokinių fizikų tapo Nobelio premijos laureatais.
1974 m. JAV mirė 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas ir švietimo ministras, literatūrologas Juozas Brazaitis (iki 1955 m.– Ambrazevičius; 70 m.). Buvo palaidotas Putname, 2012 m. perlaidotas Kaune.
1995 m. – fotografas, žurnalistas Marijonas Baranauskas (64 m.).
