Įvykiai Lietuvoje
1914 m. įregistruoti labdaros organizacijos Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti įstatai. Organizacija veikė iki 1918 m.
1939 m. įkurtas Vilniaus pedagoginis institutas – dabartinė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija.
1940 m. Vatikano radijas pradėjo transliuoti laidas lietuvių kalba. Laidos buvo transliuojamos kiekvieną šeštadienį 20 val. 15 minučių, pirmąją vedė ir iki 1951 m. lietuvių tarnybai vadovavo vyskupas, marijonų generolas Pranciškus Petras Būčys. 1941 m. prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui lietuviškos transliacijos nutrūko, atnaujintos 1946 m. birželio 8 dieną.
1970 m. per apaštalinę kelionę Filipinų sostinėje Maniloje buvo pasikėsinta į popiežiaus Pauliaus VI gyvybę. Nuo peilio dūrio Šventąjį Tėvą išgelbėjo JAV lietuvis kunigas Paulius Kazimieras Marcinkus.
1991 m. Vilniuje atidaryta Lenkijos Respublikos ambasada.
2006 m. oreivis Vytautas Samarinas ir keliautojas Vladas Vitkauskas didžiausiu Lietuvoje karšto oro balionu pakilo į rekordinį 10 tūkst. m aukštį ir pasiekė 160 km per val. greitį.
2008 m. atidarytas Vilniaus pietinis aplinkkelis.
Įvykiai pasaulyje
1895 m. švedų mokslininkas Alfredas Nobelis surašė testamentą, kuriuo beveik visą savo turtą skyrė penkioms premijoms fizikos, chemijos, fiziologijos ir medicinos, literatūros srityse bei taikos išsaugojimui labiausiai pasitarnavusiems asmenims. 1900 m. buvo įkurtas Nobelio fondas, 1901 m. pradėtos teikti premijos.
1919 m. Paryžiaus priemiestyje Neji Bulgarija pasirašė taikos sutartį su Pirmojo pasaulinio karo laimėtojomis. Bulgarija perdavė Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei (nuo 1929 m. – Jugoslavija) dalį Makedonijos ir neteko Vakarų Trakijos bei išėjimo į Egėjo jūrą (1920 m. Vakarų Trakija buvo perduota Graikijai), įsipareigojo neturėti aviacijos ir karinio jūrų laivyno. Neji taika patvirtino Bulgarijos ir Rumunijos sieną, nustatytą 1913 m. Sutartis įsigaliojo 1920 m. rugpjūčio mėn., po Antrojo pasaulinio karo neteko galios.
1942 m. prancūzų jūreiviai, siekdami, kad Tulono uoste stovintys Prancūzijos karo laivai neatitektų visą Prancūziją okupavusiems vokiečiams, Vichy režimo nurodymu paskandino per 70 Prancūzijos laivų.
1990 m. Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas išleido įsaką, kuriuo Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą paskelbė neturinčiu galios.
Gimė
1669 m. – LDK veikėjas Karolis Stanislovas Radvila. Pasirašė Lietuvos ir Lenkijos teisių sulyginimo aktą. Mirė 1719 m.
1701 m. – švedų astronomas ir fizikas Andersas Celsius. Mirė 1744 m.
1881 m. – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, inžinierius Konstantinas Šakenis. Mirė 1959 m.
1921 m. – 1944 m. Slovakijos sukilimo vienas lyderių, Čekoslovakijos valstybės veikėjas Alexanderis Dubčekas. Žuvo 1992 m.
1926 m. – aktorius, Nacionalinės premijos laureatas Laimonas Noreika. Mirė 2007 m.
1940 m. – amerikiečių aktorius, Rytų kovos menų meistras Bruce‘as Lee. Mirė 1973 m.
1942 m. – amerikiečių kompozitorius, roko muzikantas ir dainininkas Jimi Hendrixas. Mirė 1970 m.
1960 m. – Ukrainos politikė ir valstybės veikėja, verslininkė, Oranžinės revoliucijos viena lyderių Julija Tymošenko.
Mirė
8 m. prieš Kristų – vienas žymiausių poetų, romėnų aukso amžiaus literatūros klasikas Kvintas Horacijus (63 m.).
511 m. – Frankų valstybės įkūrėjas Chlodvigas I (apie 45 m.). Paryžiuje, kuris tapo Chlodvigo I rezidencija, pastatydino Apaštalų bažnyčią, jam valdant buvo sudarytas frankų paprotinės teisės, vadinamųjų barbarų teisynų, vienas rinkinių – salijų teisynas.
1895 m. – prancūzų rašytojas Alexandre’as Duma sūnus (71 m.). Savo romano „Dama su kamelijomis“ motyvais sukūrė dramą, pagal kurią kompozitorius G.Verdi sukūrė operą „Traviata“.
1953 m. – amerikiečių dramaturgas, Nobelio premijos laureatas Eugene’as O’Neillas (65 m).
