Įvykiai Lietuvoje
1863 m. prie Vilkijos įvyko paskutinis kunigo Antano Mackevičiaus vadovaujamo sukilėlių būrio mūšis su rusais. A.Mackevičius buvo suimtas ir pėsčias nuvarytas į Kauną, gruodžio 28 d. pakartas Kaune.
1991 m. Aukščiausioji Taryba paskyrė pirmosios sudėties Lietuvos mokslo tarybą. Jos pirmininku tapo chemikas Rimantas Petras Sližys.
Įvykiai pasaulyje
1789 m. prezidento George’o Washingtono siūlymu visose JAV pirmą kartą kaip nacionalinė šventė švęsta Padėkos diena. 1864 m. pasibaigus Pilietiniam karui prezidentas Abrahamas Lincolnas Padėkos dieną pasiūlė švęsti paskutinį lapkričio ketvirtadienį, 1939 m. prezidentas Franklinas D.Rooseveltas šventę atkėlė į priešpaskutinį lapkričio ketvirtadienį.
1812 m. lapkričio 26–29 d. Baltarusijoje prie Biarezinos upės vyko paskutinis didelis 1812 m. Prancūzijos ir Rusijos karo mūšis, kuris įtvirtino Rusijos pergalę šiame kare. Keliantis per upę žuvo arba nuskendo apie 20 tūkst. Prancūzijos karių, apie 30 tūkst. jų pateko į nelaisvę. Napoleono I Didžioji armija pakriko, jos likučiai pasitraukė į Vilnių.
1826 m. čekas Josefas Resselis patentavo vandens transporto varomąją jėgą – laivo gale įtaisytą sraigto formos propelerį.
1832 m. Niujorke pradėjo veikti pirmasis pasaulyje arklinis tramvajus.
1922 m. buvo atverta lapkričio 4-ąją Karalių slėnyje šalia Tebų britų egiptologų rasta Tutanchamono kapavietė – vienintelė beveik neišgrobstyta Egipto faraonų pomirtinė buveinė.
1939 m. Sovietų sąjunga pasienyje su Suomija surengė provokaciją – ties Mainila apšaudė savo dalinį, tuo apkaltindama Suomiją. Lapkričio 29-ąją SSRS nutraukė su Suomija diplomatinius santykius ir lapkričio 30 d. pradėjo karą.
1950 m. po Kinijos puolimo Korėjos kare šiauriau 38 lygiagretės nusistovėjo fronto linija, kuri tapo faktine abiejų Korėjos valstybių siena.
1968 m. Jungtinės Tautos priėmė konvenciją dėl senaties termino netaikymo už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai (Lietuva prie jos prisijungė 1992 m.). Joje genocidas pripažintas sunkiausiu nusikaltimu žmoniškumui, kuriam netaikomas senaties terminas.
2004 m. Kijeve, tarpininkaujant Lietuvos ir Lenkijos prezidentams Valdui Adamkui ir Aleksandrui Kwaśniewskiui bei Europos Sajungos diplomatijos vadovui Javierui Solanai, prasidėjo Ukrainos prezidento rinkimų antrajame ture besivaržiusių kandidatų derybos. Jose dalyvavo ir baigiantis kadenciją prezidentas Leonidas Kučma.
2008 m. lapkričio 26–29 d. Indijos mieste Bombėjuje įvykdyta serija teroristinių aktų. Per geležinkelio stotyje, viešbučiuose ir kavinėse 10 teroristų įvykdytus septynis išpuolius žuvo 166 žmonės.
2018 m. Marso paviršiuje nusileido NASA zondas „InSight“, skirtas Marso vidinei sandarai tyrinėti ir turintis padėti suprasti, kaip susiformavo Žemės grupės planetos. Gruodžio 7-ąją jis pirmą kartą įrašė ir į Žemę perdavė vėjo sukeltus garsus.
Gimė
1767 m. – Rusijos valstybės ir karo veikėjas, infanterijos generolas, tapęs paskutiniu Jekaterinos II favoritu, Platonas Zubovas. Imperatorės buvo gausiai apdovanotas valdomis ir Šiaulių ekonomijoje. Mirė 1822 m.
1902 m. – lietuvių kilmės amerikiečių boksininkas, 1932 m. tapęs absoliučiu pasaulio bokso čempionu, Jackas Sharkey (Juozas Žukauskas). Aštuonerius metus buvo pasaulio stipriausiųjų boksininkų dešimtuke. Mirė 1994 m.
1926 m. – televizijos režisierė, scenaristė ir aktorė Galina Dauguvietytė. Mirė 2015 m.
1930 m. – aktorius Juozas Jaruševičius. Mirė 2001 m.
1939 m. – amerikiečių dainininkė ir dainų autorė Tina Turner.
1950 m. – politikas, Kovo 11-osios Akto signataras Jonas Pangonis.
Mirė
1855 m. Konstantinopolyje (dabar Stambulas) mirė lenkų ir lietuvių rašytojas, žymiausias lenkų romantikas Adamas Mickiewiczius (56 m.). Kūnas buvo pervežtas į Paryžių ir palaidotas Monmoransi kapinėse, 1890 m. perkeltas į Vavelio katedros kriptą Krokuvoje.
1902 m. – Seinų vyskupas, poetas, kalbininkas, poemos „Anykščių šilelis“ autorius Antanas Baranauskas (67 m.).
1926 m. – amerikietis išradėjas, ginklų konstruktorius Johnas Mosesas Browningas (71 m.). 1897 m. sukonstravo automatinį pistoletą, vadinamą jo vardu.
1937 m. – karo veikėjas, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis vadas per Nepriklausomybės karą generolas Silvestras Žukauskas (76 m.).
1954 m. Butyrkų kalėjime Maskvoje sušaudytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas ir Gynybos pajėgų vyriausiasis vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas. J.Žemaitis buvo suimtas 1953 m. gegužės mėn., po metų nuteistas mirties bausme.
