Įvykiai Lietuvoje
1795 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis pasirašė sosto atsisakymo (abdikacijos) aktą. Šio dokumento tekstą parašė Rusijos valstybės ir karo veikėjas, buvęs Rusijos ypatingasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Abiejų Tautų Respublikoje Nikolajus Repninas. Po ATR Trečiojo padalijimo jis tapo Lietuvos generalgubernatoriumi.
1938 m. po priverstinio diplomatinių santykių su Lenkija užmezgimo uždaryta Vilniui vaduoti sąjunga. Vietoj jos 1938–1940 m. veikė Tėvynės sąjunga.
1940 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje greta nacionalinių valiutų į apyvartą išleistas Sovietų sąjungos rublis. Litas buvo prilygintas 90 kapeikų, arba 0,9 rublio. 1941 m. kovo 25 d. lito apyvarta buvo visiškai uždrausta.
1943 m. Kaune Balio Gaidžiūno bute įvyko steigiamasis antinacinio pasipriešinimo organizacijos Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto posėdis. Komiteto pirmininku buvo išrinktas Steponas Kairys, vicepirmininkais Adolfas Damušis ir Balys Gaidžiūnas. Nuo 1945 m. vidurio veikė kaip antisovietinio pasipriešinimo organizacija užsienyje.
1976 m. Vilniuje apie savo įsikūrimą pasiskelbė Lietuvos Helsinkio grupė, kurią organizavo disidentas Viktoras Petkus. Organizacijos tikslas buvo informuoti Helsinkio pasitarime dalyvavusių valstybių vyriausybes apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS okupuotoje Lietuvoje. Grupė veikė viešai, bet jos nariai buvo nuolat persekiojami.
1988 m. Sąjūdžio seimo Tarybos pirmininku išrinktas profesorius muzikologas Vytautas Landsbergis.
1989 m. lapkričio 25–26 d. Vilniuje vyko Lietuvos ateitininkų federacijos atkuriamasis suvažiavimas. Federacijos valdybos pirmininku išrinktas išeivijos atstovas Arvydas Žygas.
1992 m. į pirmąjį posėdį susirinkus Šeštajam Lietuvos Respublikos Seimui darbą baigė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, arba Penktasis Lietuvos Seimas. Seimo pirmininku buvo išrinktas rinkimus laimėjusios Demokratinės darbo partijos vadovas Algirdas Mykolas Brazauskas. Vadovaujantis Konstitucija jis tą pačią dieną pradėjo laikinai (iki Prezidento rinkimų) eiti Respublikos Prezidento pareigas. Seimo pirmininku tapo Česlovas Juršėnas. Šis Seimas priėmė 940 įstatymų, kurių dauguma buvo susiję su ūkio reforma, Konstitucijos įgyvendinimu ir lito įvedimu, jo kadencijos metu iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos kariuomenė.
1996 m. į pirmąjį posėdį susirinko Septintasis Lietuvos Respublikos Seimas, jo pirmininku buvo išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių partijos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Šis Seimas priėmė 1473 įstatymus, pradėjo įgyvendinti parlamentinės kontrolės principą, išplėtojo valstybės kapitalo įmonių privatizavimą.
Įvykiai pasaulyje
1936 m. Berlyne Vokietija ir Japonija kovai su Komunistų internacionalu 5 metams pasirašė Antikominterno paktą. Jį sudarydamos abi valstybės siekė pasaulinio viešpatavimo. 1937 m. prie pakto prisijungė Italija, 1939 m. – Vengrija, Ispanija ir Mandžukas. 1941 m. pratęstas dar 5 metams, prie jo prisijungė Suomija, Danija, Bulgarija, Rumunija, Kroatija, Slovakija ir Japonijos okupuotoje Kinijos dalyje sudaryta marionetinė Nandzingo (Nankino) vyriausybė. Šioms valstybėms pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą paktas nustojo galios.
1960 m. Dominikos Respublikoje diktatoriaus Rafaelio Trujillo įsakymu buvo nužudytos trys seserys Mirabal už tai, kad aktyviai dalyvavo politikoje. Nuo 1981 m. Jungtinių Tautų iniciatyva kasmet lapkričio 25-ąją minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena.
1975 m. buvusi Olandijos kolonija Pietų Amerikoje Surinamas paskelbė nepriklausomybę. Surinamas švenčia Nepriklausomybės dieną.
1992 m. Čekijos ir Slovakijos Federacinis Susirinkimas nutarė gruodžio 31-osios naktį padalyti Čekoslovakiją į Čekiją ir Slovakiją.
2008 m. referendume 75 proc. Grenlandijos gyventojų pritarė platesnei salos autonomijai. Nuo 2009 m. birželio 21 d. ji yra savivaldi Danijos užjūrio administracinė teritorija, tik užsienio reikalai ir gynyba palikti Danijai. 2012 m. buvo paskirtas pirmasis Danijos ambasadorius Grenlandijoje.
2018 m. Europos Sąjungos vadovai pritarė Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos sutarčiai ir politinei deklaracijai dėl būsimų ES ir Didžiosios Britanijos santykių. Joje buvo numatyta, kad Didžioji Britanija iš ES išstos 2019 m. kovo 29 d., tačiau dar bent iki 2020 m. pabaigos vyks derybos dėl konkretesnių ES ir Didžiosios Britanijos santykių detalių ir tuo metu britams dar galios ES taisyklės.
Gimė
1712 m. – prancūzų surdopedagogas, kunigas Charles’is Michelis de l’Épée. 1755 m. įkūrė pirmąją pasaulyje kurčnebylių mokyklą, kurčnebylių mokymui sukūrė ženklų abėcėlę. Mirė 1789 m.
1835 m. – škotų kilmės JAV pramonininkas ir vienas didžiausių pasaulyje filantropų Andrew Carnegie. Mirė 1919 m.
1915 m. – Čilės karo ir politikos veikėjas Augusto Pinochetas Ugarte. Mirė 2006 m.
1935 m. – televizijos režisierius Bronius Talačka. Mirė 2009 m.
1937 m. – ekonomistas, visuomenės ir politinis veikėjas, Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Antanavičius. Mirė 1998 m.
Mirė
2008 m. – Tešių vyskupas Antanas Vaičius (82 m.). Palaidotas Telšių katedros šventoriuje.
