Įvykiai Lietuvoje
1793 m. patvirtinęs Abiejų Tautų Respublikos antrąjį padalijimą išsiskirstė paskutinis Respublikos Seimas, nuo birželio vidurio posėdžiavęs Gardine.
1918 m. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Lapkričio 23 d. minima Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena.
1918 m. Jurgis Šaulys paskirtas pirmuoju oficialiai pripažintu Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Vokietijoje.
1930 m. Vytauto Didžiojo muziejaus naujo pastato kertinio akmens pašventinimu Kaune baigėsi Vytauto Didžiojo jubiliejinių metų iškilmių renginiai.
1940 m. Šveicarijos sostinėje Berne į užsienį pasitraukęs Lietuvos prezidentas Antanas Smetona pasirašė vadinamuosius Kybartų aktus – taip vadinami dėl formaliai ant dokumentų nurodytos 1940 m. birželio 15 d. datos ir pasirašymo vietos Kybartai. Vienu aktu, remiantis Lietuvos Konstitucijos 97 straipsniu, iš pareigų buvo atleidžiamas ministras pirmininkas Antanas Merkys ir jo sudaryta vyriausybė, ministru pirmininku skiriamas Stasys Lozoraitis (vyresnysis), kitu – remiantis Konstitucijos 71 straipsniu, ministrui pirmininkui S. Lozoraičiui buvo pavedama pavaduoti prezidentą.
1970 m. per JAV ir SSRS žvejybos organizacijų vadovų susitikimą, kuris vyko JAV teritoriniuose vandenyse Klaipėdos refrižeratorių laivyno plaukiančiojoje bazėje „Tarybų Lietuva“, į JAV kranto apsaugos laivą „Vigilant“ peršoko ir politinio prieglobsčio paprašė jūreivis radistas Simas Kudirka. Amerikiečių kranto apsaugai į laivą įleidus SSRS pareigūnus V.Kudirka buvo sulaikytas ir prievarta grąžintas į SSRS laivą. Nuteistas 10 metų ir įkalintas S. Kudirka tapo kovos dėl Lietuvos laisvės simboliu.
1989 m. LSSR Aukščiausiosios Tarybos sesijoje nuspręsta, kad rinkimai į naujo šaukimo Aukščiausiąją Tarybą įvyks 1990 m. vasario 24 d.
1990 m. minint Lietuvos kariuomenės įkūrimo dieną Kaune įvyko pirmasis po pusės šimtmečio okupacijos Lietuvos karių paradas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje perlaidoti iš Giedraičių perkelti Nežinomojo kareivio palaikai ir uždegta amžinoji ugnis.
2004 m. pašventinta restauruota Šv.Ignoto bažnyčia Vilniuje. Ji atiduota Lietuvos kariuomenės sielovadai.
Įvykiai pasaulyje
1946 m. Prancūzijos kariniai daliniai apšaudė Haifongo miestą Vietnamo šiaurėje. Šis incidentas laikomas Indokinijos karo pradžia.
1970 m. – išėjo pirmasis Prancūzijos satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ numeris.
2003 m. nepavykus susitarti su opozicijos lyderiais ir nuraminti po Gruzijos parlamento rinkimų kilusių masinių neramumų (opozicijos teigimu, rinkimų rezultatai buvo suklastoti, Gruzijos Aukščiausiasis Teismas juos anuliavo) atsistatydino Gruzijos prezidentas Eduardas Ševardnadze. Kitų metų sausio mėnesį vykusius prezidento rinkimus laimėjo Gruzijoje kilusio opozicinio judėjimo, vadinamosios Rožių revoliucijos lyderis Micheilas Saakašvilis.
Gimė
1851 m. – lietuvių tautinio atgimimo veikėjas ir ideologas, Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Basanavičius. Mirė 1927 m.
1881 m. – skulptorius ir grafikas Petras Rimša. Mirė 1961 m.
1885 m. – valstybės ir visuomenės veikėjas, teisininkas Stasys Šilingas. Mirė 1962 m.
1887 m. – Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius. Sušaudytas 1946 m.
1926 m. – literatūrologas Vytautas Kubilius. Žuvo 2004 m.
1933 m. – dirigentas, vienas žymiausių šiuolaikinių lenkų kompozitorių Krzysztofas Pendereckis. Mirė 2020 m.
Mirė
1864 m. – vokiečių kilmės rusų astronomas ir geodezininkas Georgas Wilhelmas von Struve (71 m.). Sukūrė metodiką dienovidinio lanko nuo Dunojaus žiočių iki Šiaurės Norvegijos ilgiui apskaičiuoti – vadinamąjį Struve’s geodezinį lanką, kuris eina ir per Lietuvos teritoriją.
2003 m. – matematikas, Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo iniciatyvinės grupės narys Vytautas Statulevičius (73 m.).
2006 m. – buvęs Rusijos KGB žvalgybininkas, vėliau Kremliaus kritikas Aleksandras Litvinenka (43 m.), lapkričio pradžioje Rusijos specialiųjų tarnybų agentų apnuodytas poloniu.
