Įvykiai Lietuvoje
1919 m. Lietuvos Taryba priėmė Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą, kuris įsigaliojo gruodžio 2 d. Pagal jį laisvoje Lietuvos teritorijoje turėjo būti išrinkta 112 Seimo narių. Tose vietose, kur dėl pasikeitusių aplinkybių rinkimai į Steigiamąjį Seimą neįvyko, turėjo būti išrinkta 117 narių.
1990 m. priimtas Krašto apsaugos tarnybos įstatymas.
1991 m. Vilniuje dabartinėje Vinco Kudirkos aikštėje demontuotas ir pervežtas į Voronežą sovietų armijos generolo Ivano Černiachovskio paminklas. Šioje vietoje palaidoti jo palaikai prieš tai buvo perkelti į Maskvos Novodevičės kapines.
1992 m. Vilniuje Maltos ordino iniciatyva atidaryta pirmoji nemokama „Betanijos“ valgykla vargstantiems.
1998 m. Lietuvos karo akademijai suteiktas lietuvių partizanų vado generolo Jono Žemaičio vardas.
Įvykiai pasaulyje
1541 m. Ženevos miesto taryba, palaikydama Jono Kalvino Bažnyčios reformos siūlymus, priėmė „Bažnyčios nuostatus“, kurių pagrindu ėmė formuotis Evangelikų Reformatų Bažnyčia. Palaikomas miesto tarybos Kalvinas ėmėsi įgyvendinti savo mokymą: panaikino puošnias bažnytines apeigas, įvedė privalomą pamaldų lankymą, griežtą dorovės kontrolę viešajame gyvenime.
1656 m. Labguvos pilyje Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas ir Švedijos karalius Karolis X Gustavas pasirašė traktatą, kuriuo Švedija pripažino Prūsijos suverenumą nuo Lenkijos karalystės ir Varmės grąžinimą Prūsijai. Susitarimas nebuvo įgyvendintas, tačiau tapo pagrindu vėlesniam Vėluvos traktatui, kuriuo buvo pripažinta nepriklausoma Prūsijos kunigaikštystė.
1815 m. Paryžiuje Austrija, Didžioji Britanija, Prūsija ir Rusija sudarė sutartį, kuria po Napoleono pralaimėtų karų patvirtino sąlygas Prancūzijai. Prancūzijai buvo palikta 1790 metais jos turėta teritorija, ji neteko vyraujančio vaidmens Europoje. Svarbiausia politine jėga žemyne tapo Šventoji sąjunga, kurioje vyravo Rusija ir Austrija.
1864 m. paskelbti Rusijos Teismo statutai, pagal kuriuos panaikinus baudžiavą imperijoje įvykdyta teismų sistemos ir teismo proceso reforma. Teismai buvo atskirti nuo įstatymų leidžiamosios ir administracinės valdžios, panaikinti luominiai teismai, sudaryti taikos ir apygardos teismai. Lietuvoje ši reforma pradėta įgyvendinti 1866 m. panaikinus per 1863-1864 m. sukilimą įvestą karo padėtį.
1917 m. Ukrainos Centrinė Rada paskelbė Ukrainos liaudies respubliką. Iš pradžių buvo Rusijos autonominė dalis, 1918 m. sausį paskelbta nepriklausoma. 1920 m. pradžioje respubliką užėmė sovietų Rusija. Pasibaigus sovietų Rusijos ir Lenkijos karui 1921 m. ji buvo padalyta: Galicija ir dalis Voluinės atiteko Lenkijai, kita teritorija – sovietų Rusijos sukurtai Ukrainos sovietų socialistinei respublikai. Iki 1992 m. rugpjūčio veikė Ukrainos liaudies respublikos vyriausybė tremtyje.
1945 m. Vokietijos mieste Niurnberge prasidėjo nacių Vokietijos vadovų ir nacių organizacijų, teisiamų už nusikaltimus Antrajame pasauliniame kare, teismo procesas. Proceso teisinį pagrindą sudarė rugpjūtį Londone pasirašyta chartija dėl Ašies valstybių karo nusikaltėlių persekiojimo. Kaltinimai dėl agresyvaus karo suplanavimo ir sukėlimo, dėl Hagos konvencijose civilizuotų valstybių nustatytų kariavimo papročių nesilaikymo, dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui buvo pareikšti 24 asmenims ir 7 organizacijoms.
1959 m. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja priėmė Vaiko teisių deklaraciją, 1989 m. tą pačią dieną – Vaiko teisių konvenciją, kuri įsigaliojo 1990 m. Konvencija galioja visose valstybėse Jungtinių Tautų narėse, išskyrus JAV. Lapkričio 20-ąją minima Tarptautinė vaikų diena.
Gimė
1792 m. – rusų matematikas, neeuklidinės geometrijos vienas kūrėjų Nikolajus Lobačevskis. Mirė 1856 m.
1920 m. – smuikininkas Aleksandras Livontas. Mirė 1974 m.
1925 m. – rusų baleto artistė ir baletmeisterė, viena žymiausių XX a. pasaulio balerinų Maja Pliseckaja. Mirė 2015 m.
1930 m. – architektas Vytautas Brėdikis. Pagal jo projektus Vilniuje pastatyti Antakalnio ir Lazdynų gyvenamieji rajonai.
1942 m. – JAV politikas ir valstybės veikėjas, dabartinis išrinktasis prezidentas Joe Bidenas.
Mirė
1557 m. – Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė, Žygimanto Augusto motina Bona Sforza (63 m.).
1603 m. – LDK valstybės ir karo veikėjas Kristupas Radvila Perkūnas (apie 56 m.). 1668 m. palaikai perkelti į Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią.
1910 m. – rusų rašytojas Levas Tolstojus (82 m.).
1975 m. – Ispanijos diktatorius Francisco Franco (82 m.). Buvo palaidotas „Kritusiųjų slėnio“ mauzoliejuje netoli Madrido, bet Ispanijos parlamento sprendimu palaikai 2019 m. perlaidoti Madrido El Pardo rajono kapinėse.
2018 m. 66-ojo gimtadienio išvakarėse mirė vienas žymiausių lietuvių ir Europos teatro režisierių Eimuntas Nekrošius. Palaidotas Šiluvoje.
