Įvykiai Lietuvoje
1917 m. Berne prasidėjo Lietuvių konferencija. Jos rezoliucija numatė atkurti nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos valstybę etninėmis sienomis iš buvusių Rusijos imperijos Kauno, Suvalkų ir Vilniaus gubernijų bei dalies Gardino ir Minsko gubernijų.
1918 m. Lietuvos Taryba priėmė Laikinąją Lietuvos Konstituciją – Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dėsnius. Ji panaikino luomų privilegijas, paskelbė piliečių lygybę prieš įstatymus, nuosavybės neliečiamybę, žodžio, tikybos laisvę. Ši konstitucija turėjo galioti tol, kol Steigiamasis Seimas nuspręs dėl Lietuvos valdymo formos ir priims nuolatinę konstituciją.
1918 m. remdamasi Laikinąja Konstitucija Lietuvos Taryba sudarė laikinąją aukščiausiosios valstybinės valdžios instituciją Aukštąjį Prezidiumą, kuris atliko kolegialaus valstybės vadovo funkcijas. Jį sudarė Lietuvos Tarybos pirmininkas Antanas Smetona ir du vicepirmininkai Jurgis Šaulys ir Justinas Staugaitis. J.Šaulį paskyrus pasiuntiniu Vokietijoje lapkričio 15 d. pirmuoju vicepirmininku buvo išrinktas Stasys Šilingas. 1919 m. balandžio 4 d. Aukštasis Prezidiumas savo funkcijas perdavė prezidentui A.Smetonai.
1918 m. Vokietijai pripažinus Lietuvos teisę į suverenitetą ir kilus lietuvių visuomenės pasipiktinimui Lietuvos Taryba atsisakė minties Lietuvos karaliumi karūnuoti Wilhelmą Karlą von Urachą.
1920 m. į Lietuvą pakviestoms vienuolėms kazimierietėms vyskupas Pranciškus Karevičius perdavė Pažaislio vienuolyną.
1955 m. Kaune įvyko pirmoji po ginkluoto pasipriešinimo nuslopinimo vieša politinio protesto akcija. Senosiose karių kapinėse prie Nepriklausomybės kovose žuvusių karių kapų susirinkusi grupelė jaunų žmonių dainavo lietuviškas dainas ir giesmes. Netrukus juos išvaikė milicija.
1956 m. Kaune Vėlinių dieną kapinėse prie paminklo Lietuvos kariams susirinkęs jaunimas skandavo šūkius: „Laisvė“, „Tegyvuoja Vengrija“, „Už Lietuvos nepriklausomybę“. Vėliau jaunuoliai patraukė į miesto centrą, kur prie LKP miesto komiteto pastato susirinko apie 3000-4000 žmonių. Netrukus mitinguotojus išsklaidė milicija ir vidaus kariuomenė. Dėl įvykių mieste buvo suimta 85 žmonės, iš jų 81 – įvairių aukštųjų mokyklų studentas. Tą pačią dieną Vilniuje ant Vasario 16-osios Akto signataro Jono Basanavičiaus kapo Rasų kapinėse buvo padėtas vainikas su užrašu „Geresnio paminklo didvyriams nebus, kaip vykdymas jų idealo“. Prie kapo susirinkusiems studentams grįžtant į miestą juos išsklaidė milicija. Po šių eisenų sovietinė partinė vadovybė pareikalavo iš aukštųjų mokyklų pašalinti 285 studentus. Kaune buvo įvestas ypatingasis pasų režimas, prievarta iškeldinti iš tremties sugrįžę 443 asmenys.
1957 m. į kapines Kaune pagerbti mirusiųjų susirinkus apie 2000 žmonių įvyko grumtynės su iš anksto čia atsiųsta milicija, buvo suimta apie 100 asmenų.
1992 m., kitą dieną po referendumo rezultatų oficialaus paskelbimo, įsigaliojo spalio 25 d. referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.
1995 m. alpinistas Vladas Vitkauskas ir keturi jo žygio dalyviai iškėlė Lietuvos vėliavą aukščiausiame Australijos taške – Kosciuškos kalno viršūnėje. Tai buvo septintasis žygis, kurį V.Vitkauskas įvykdė užsibrėžęs tikslą iškelti Trispalvę visų žemynų aukščiausiose viršūnėse.
Įvykiai pasaulyje
1917 m. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Arthuras Jamesas Balfouras, siekdamas žydų paramos kovoje su Osmanų imperija, oficialiame laiške Pasaulinės sionistų organizacijos atstovui Lioneliui Walteriui Rothschildui informavo, kad po Pirmojo pasaulinio karo Palestinoje bus įkurtas žydų nacionalinis židinys. Sionistai šią deklaraciją interpretavo kaip pažadą sukurti Palestinoje žydų valstybę. 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijai Balfouro deklaraciją oficialiai patvirtinus įvairių šalių žydai pradėjo keltis į Palestiną.
1918 m. prasidėjo Austrijos-Vengrijos kariuomenės visuotinis traukimasis iš Pirmojo pasaulinio karo fronto. Lapkričio 3-iąją Austrija-Vengrija pasirašė su Antante paliaubas.
2000 m. Tarptautinėje kosminėje stotyje įsikūrė pirmoji tarptautinė SSRS ir JAV ekspedicija, atskridusi rusišku erdvėlaiviu „Sojuz“.
Gimė
1755 m. – Prancūzijos karalienė Marija Antuanetė. Giljotinuota 1793 m.
1766 m. – Austrijos karo ir valstybės veikėjas, feldmaršalas Josephas Wenzelis Radetzky. Austrijos kariuomenėje buvo labai populiarus, jo garbei Johannas Straussas sukūrė garsųjį „Radetzkio maršą“. Mirė 1858 m.
1862 m. – kunigas, žymiausias XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių poetas Maironis (Jonas Mačiulis). Mirė 1932 m.
1905 m. – kompozitorius, dirigentas, vargonininkas Konradas Kaveckas. Mirė 1996 m.
1906 m. – italų kino režisierius Luchino Visconti. Jo filmas „Apsėdimas“ laikomas pirmuoju neorealistiniu filmu. Mirė 1976 m.
1932 m. – aktorius, Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Paukštė.
1960 m. – fotografas, Nacionalinės premijos laureatas Algimantas Aleksandravičius.
Mirė
1950 m. – airių kilmės anglų dramaturgas, Nobelio premijos laureatas George’as Bernardas Shaw (94 m.).
2009 m. Maskvoje nušautas verslininkas, sporto mecenatas Šabtajus Kalmanovičius (61 m.).
