Įvykiai Lietuvoje
1942 m. vokiečių generaliniam komisarui Lietuvoje Theodorui Adrianui von Rentelnui įteiktas Jono Prano Aleksos, Kazio Griniaus ir Mykolo Krupavičiaus pasirašytas protestas dėl Lietuvos kolonizavimo, jos piliečių (lietuvių, lenkų, rusų, žydų) masinio iškeldinimo ir išvežimo darbams į Vokietiją. Dokumente taip pat buvo akcentuotas lietuvių tautos siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Visi pasirašiusieji šį Memorandumą buvo gestapo suimti ir tardomi.
1944 m. buvęs sovietų komunistų partijos Rusijos Stavropolio krašto komiteto pirmasis sekretorius Michailas Suslovas paskirtas VKP (b) Centro komiteto Lietuvos biuro pirmininku suteikiant jam nepaprastuosius įgaliojimus – faktiškai jis tapo tikruoju LSSR administratoriumi. Šis biuras buvo įsteigtas Maskvos sprendimu nepasitikint Lietuvos komunistais. Jo uždavinys buvo nuslopinti lietuvių tautos priešinimąsi SSRS okupaciniam režimui, įtvirtinti jį ir sovietizavus ūkį integruoti Lietuvą į Sovietų sąjungą. Be šios institucijos žinios Lietuvos administracinė ir partinė valdžia neturėjo teisės spręsti jokių svarbių reikalų. 1947 m. Lietuvoje įtvirtinus stalininę totalitarinę sistemą biuras bolševikų CK nutarimu buvo paleistas.
2016 m. į pirmąjį posėdį susirinko dvyliktasis Seimas. Seimo pirmininku išrinktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Viktoras Pranckietis. Šiame Seime įkurtas Kultūros komitetas, nuo 7 iki 5 sumažintas didžiausias galimas Seimo pirmininko pavaduotojų skaičius, 2018 m. jis vėl padidintas iki 7.
Įvykiai pasaulyje
1632 m. Rusijos kariuomenė, siekdama atsiimti Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei atitekusias Smolensko, Černigovo ir Severianų Naugardo žemes, pradėjo Smolensko tvirtovės apgultį. Tvirtovei atsilaikius daugiau kaip metus ir Rusijai atsisakius pretenzijų į LDK rytines žemes 1634 m. Smolensko karas baigėsi. Per šį karą kaip gabus karvedys iškilo Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza.
1940 m. naktį iš lapkričio 14-osios į 15-ąją Vokietija subombardavo Didžiosios Britanijos karinės pramonės centrą Koventrio miestą. Oro atakos tęsėsi be pertraukos 11 val., antskrydžiuose iš viso dalyvavo 437 vokiečių lėktuvai. Žuvo daugiau kaip 500 ir buvo sužeista daugiau kaip 800 žmonių, sugriauta trys ketvirtadaliai miesto pramonės objektų. Tai buvo didžiausias antskrydis per visą mūšio už Britaniją laikotarpį.
1971 m. JAV erdvėlaivis „Mariner 9“ tapo pirmuoju dirbtiniu Marso palydovu ir pirmą kartą atliko detalius planetos atmosferos ir paviršiaus tyrimus.
Gimė
1650 m. – Nyderlandų valdovas, Airijos, Anglijos ir Škotijos karalius Vilhelmas III Oranietis. Mirė 1702 m.
1765 m. – JAV inžinierius Robertas Fultonas. 1800 m. sukonstravo ir išbandė pirmąjį povandeninį laivą. Mirė 1815 m.
1840 m. – prancūzų dailininkas, impresionizmo vienas pradininkų Claude’as Monet. Mirė 1926 m.
1866 m. – valstybės ir Katalikų Bažnyčios veikėjas, Vasario 16-osios Akto signataras, vyskupas Justinas Staugaitis. Mirė 1943 m.
1890 m. – dailininkas Vytautas Kairiūkštis. Mirė 1961 m.
1891 m. – Kanados fiziologas, insulino atradėjas Frederickas Grantas Bantingas. Jo gimimo diena yra pasaulinė kovos su diabetu diena. Mirė 1941 m.
1899 m. – Indijos ir pasaulio vienas žymiausių politikų, Indijos nacionalinio kongreso vienas vadovų Jawaharlalas Nehru. Mirė 1964 m.
1907 m. – švedų rašytoja, knygų apie Pepę Ilgakojinę ir Karlsoną autorė Astrid Lindgren. Mirė 2002 m.
1925 m. – gydytojas, akmenų kolekcininkas Vaclovas Intas. 1957 m. Mosėdyje įkūrė akmenų muziejų. Mirė 2007 m.
1961 m. – rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė Jurga Ivanauskaitė. Mirė 2007 m.
Mirė
565 m. – Bizantijos imperatorius Justinianas I Didysis (82 m.). Jam valdant dabartiniame Stambule pastatytas Bizantijos architektūros šedevras – Šv.Sofijos soboras.
1263 m. – Naugardo ir Kijevo kunigaikštis, Vladimiro didysis kunigaikštis Aleksandras Neviškis (apie 43 m.).
1398 m. – pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius. Gimimo data nežinoma.
1955 m. – eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos pradininkas Lietuvoje Jonas Vabalas-Gudaitis (74 m.).
1977 m. – Tarptautinės Krišnos sąmonės organizacijos įkūrėjas ir dvasinis vadovas Prabhupada (81 m.).
1987 m. – SSKP ir Lietuvos sovietinis veikėjas Petras Griškevičius (63 m.). Uoliai vykdė SSKP politiką, nuolaidžiavo Lietuvos rusifikacijai, diegė kabinetinį darbo stilių, buvo labai atsargus, nerodantis didesnės iniciatyvos – atitiko L.Brežnevo stagnacijos laikotarpio vadovo tipą. Prasidėjus M. Gorbačiovo pertvarkai reiškėsi kaip vienas konservatyviųjų komunistinių jėgų vienas pagrindinių vadovų.
