Įvykiai Lietuvoje
1899 m. Petrograde per lietuviams studentams šelpti surengtą koncertą Česlovo Sasnausko vadovaujamas choras pirmą kartą sugiedojo Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“.
1918 m. Perlojos parapijai priklausančių kaimų gyventojai įkūrė savo respubliką – savavaldę bendruomenę. Jie paskelbė, kad okupacinė vokiečių valdžia neteisėta, išsirinko parapijos komitetą, jo pirmininku išrinktas Jonas Česnulevičius buvo vadinamas Perlojos respublikos prezidentu. Neapsikentę svetimų kariuomenių plėšikavimo perlojiškiai sudarė 50 vyrų savigynos būrį ir pradėjo patys ginti savo namus. Vadinamoji Perlojos respublika gyvavo iki 1923 m.
1922 m. į pirmą posėdį susirinko Pirmasis seimas. Jo pirmininku buvo išrinktas Justinas Staugaitis, lapkričio 21-ąją – Leonas Bistras. Seimas dirbo iki 1923 m. kovo, kai du kartus nepatvirtinęs Ernesto Galvanausko vyriausybės (balsams „už“ ir „prieš“ pasidalijus po lygiai) Prezidento aktu buvo paleistas. Pirmasis Seimas Lietuvos Respublikos prezidentu 1922 m. išrinko Aleksandrą Stulginskį.
1978 m. penki įvairiose Lietuvos vietovėse dirbantys kunigai – Sigitas Tamkevičius, Juozas Zdebskis, Alfonsas Svarinskas, Vincentas Vėlavičius ir Jonas Kauneckas – įkūrė viešą Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą. Oficialiai Komitetas veiklą pradėjo lapkričio 22 d. Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje išplatindamas pareiškimą užsienio žurnalistams apie tai, kad Sovietų sąjungos valdžia persekiodama tikinčiuosius nesilaiko SSRS konstitucijos, kuri deklaruoja sąžinės ir tikėjimo laisvę. 1984–1986 m. Komitetas veikė pogrindyje.
Įvykiai pasaulyje
1970 m. po beveik savaitę trukusių tropinių liūčių ir dėl jų sukeltų potvynių Gango deltos rajone žuvo beveik 0,5 mln. Rytų Pakistano (dabartinio Bangladešo) ir Vakarų Bengalijos gyventojų. Tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs ciklonas.
2015 m. per koordinuotas teroristines atakas islamo džihadistai Paryžiuje nužudė 130 žmonių.
Gimė
354 m. – filosofas, vienas įtakingiausių Katalikų Bažnyčios teologų ir Bažnyčios mokslo skleidėjų šventosios Monikos sūnus, šventasis Augustinas. Daugelis protestantų, ypač kalvinistų, jį laiko vienu Reformacijos įkvėpėjų, palaimintuoju laiko ir stačiatikiai. Mirė 430 m.
1745 m. – prancūzų tiflopedagogas Valentinas Haüy. Paryžiuje savo lėšomis įsteigė pirmąją pasaulyje aklųjų mokyklą, kurioje buvo mokoma skaityti, rašyti, aritmetikos, geografijos, amatų, muzikos. Mirė 1822 m.
1806 m. – 1830–1831 m. sukilimo veikėja Emilija Pliaterytė. Su pusbroliu Dusetų apylinkėse suorganizavo 200 raitų šaulių, 60 raitininkų, kelių šimtų dalgiais ir medžiokliniais šautuvais ginkluotų pėstininkų sukilėlių būrį ir pradėjo sukilimą. Mirė 1831 m.
1885 m. – politikos, valstybės ir visuomenės veikėjas Martynas Yčas. Mirė 1941 m.
1904 m. – tautodailininkas skulptorius Stanislovas Riauba. Mirė 1982 m.
1954 m. – pianistas, kultūros veikėjas Gintautas Kėvišas.
Mirė
867 m. – popiežius, šventasis Mikalojus I Didysis (apie 47 m.). Pirmasis iškėlė teokratinės valstybės idėją, reikalavo, kad valstybių valdovai laikytųsi bažnytinės moralės normų, neleido imperatoriams kištis į Bažnyčios reikalus. Atstatydino Konstantinopolio patriarchą Fotiją, tai vėliau sukėlė Rytų ir Vakarų Bažnyčių skilimą.
1868 m. – italų kompozitorius, vienas žymiausių italų operos kūrėjų Gioacchino Antonio Rossini (76 m.). Iš viso sukūrė 40 operų, labiausiai pagarsėjo komiškosiomis operomis, iš jų žymiausia –„Sevilijos kirpėjas“.
1903 m. – prancūzų dailininkas impresionistas Camille’is Pissarro (73 m.).
1962 m. – teisininkas, Lietuvos konstitucijų vienas kūrėjų, Lietuvos kariuomenės ir policijos (milicijos) vienas organizatorių, valstybės veikėjas Stasys Šilingas (76 m.). Su kitais parengė vadinamąją „Gintarinę deklaraciją“. Kooptuotas į Lietuvos Tarybą buvo jos pirmasis vicepirmininkas (ėjo valstybės vadovo pareigas) ir prezidiumo narys, vėliau – pirmininkas. Su kitais įsteigė Vilniaus vadavimo sąjungą, prisidėjo prie Gruodžio septynioliktosios perversmo.
1989 m. – Lichtenšteino princas, pirmasis monarchas, nuolat gyvenęs Lichtenšteine, Pranciškus Juozapas II (83 m.). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje atsisakė išduoti Sovietų sąjungai apie 500 Lichtenšteine prieglobsčio pasiprašiusių vlasovininkų – Vokietijos pusėje kovojusių SSRS karinių formuočių narių.
