Įvykiai Lietuvoje
1397 m. Lenkijos karalienė Jadvyga, iš Čekijos karaliaus Vaclovo IV gavusi privilegiją ir pažadėjusi išlaikymą, prie Prahos universiteto įsteigė Lietuvių kolegiją. Ji turėjo rengti kunigus, kurie grįžę į Lietuvą skleistų krikščionybę gimtąja kalba. Faktiškai kolegija pradėjo veikti 1401 m.
1673 m. lapkričio 10–11 d. vyko Abiejų Tautų Respublikos karo su Turkija Chotino mūšis. ATR kariuomenei vadovavo tarpusavyje nesutariantys Jonas Sobieskis ir Mykolas Kazimieras Pacas. Mūšį laimėjo jį pradėjusi ir taktinėmis gudrybėmis pasinaudojusi ATR kariuomenė, kuri demonstratyviais naktiniais veiksmais turkus išvargino. Tačiau ATR valdovo Mykolo Kaributo Višnioveckio mirtis privertė karo žygį nutraukti ir pergale nebuvo reikiamai pasinaudota. Po mūšio Jonas Sobieskis buvo išrinktas ATR valdovu, nors tam prieštaravo dalis LDK didikų. Chotino mūšis buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos totoriai perbėgo į priešo pusę.
1922 m. Vatikanas pripažino Lietuvos valstybę „de jure“.
1948 m. lapkričio 10–12 d. Jono Žemaičio-Vytauto iniciatyva įvyko Lietuvos partizanų vadų pasitarimas, kuriame buvo nutarta atkurti Lietuvos pasipriešinimo okupantams organizacijų vyriausiąją vadovybę (prezidiumą) Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) pavadinimu. Prezidiumo pirmininko pareigas pradėjo eiti J.Žemaitis.
1994 m. Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kolegija už žurnalisto Vito Lingio nužudymo organizavimą nusikalstamos Vilniaus brigados grupuotės lyderiui Borisui Dekanidzei skyrė išimtinę mirties bausmę sušaudant.
Įvykiai pasaulyje
1859 m. Ciuriche Prancūzija, Sardinija ir Austrija pasirašė sutartį, kuri užbaigė jų tarpusavio karą. Austrija perleido Lombardiją Prancūzijai, o ši ją perdavė Sardinijai. Venecija liko valdoma Austrijos ir turėjo įeiti į planuojamos Italijos valstybių konfederacijos sudėtį. Ciuricho sutarčių įgyvendinimą sužlugdė tais pačiais metais kilusi Italijos revoliucija.
Nuo 2002 m. UNESCO iniciatyva lapkričio 10-ąją minima Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi.
Gimė
1483 m. – vokiečių teologas, krikščionybės reformatorius, protestantizmo pradininkas, vienuolis augustinas Martinas Lutheris. Mirė 1546 m.
1759 m. – vienas žymiausių vokiečių rašytojų Friedrichas Schilleris. Mirė 1805 m.
1913 m. – žurnalistas, leidėjas, JAV lietuvių kultūros veikėjas Bronius Kviklys. Parengė enciklopedinius leidinius „Mūsų Lietuva“ (4 tomai) ir „Lietuvos bažnyčios“ (6 tomai), buvo JAV lietuvių dienraščio „Draugas“ vienas redaktorių. Mirė 1990 m.
1931 m. – žurnalistas, rašytojas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algimantas Čekuolis.
1935 m. – filosofas, Kovo 11-osios Akto signataras Bronislovas Kuzmickas.
Mirė
461 m. – popiežius, Bažnyčios Tėvas ir Mokytojas, šventasis Leonas I Didysis (apie 60 m.). Jo pontifikato metu žlungančią Vakarų Romos imperiją siaubė barbarai, todėl Leonas I Didysis reiškėsi ne tik kaip Bažnyčios, bet ir kaip valstybės vadovas – derėjosi su hunų ir vandalų vadais, kad šie nežudytų žmonių ir nedegintų Romos. Kovojo su erezijomis ir jų skleidėjais, bet siekdamas išsaugoti Bažnyčios vienybę nusileido Aleksandrijos Bažnyčiai dėl Velykų datos apskaičiavimo.
1444 m. mūšyje prie Varnos žuvo Lenkijos ir Vengrijos karalius Vladislovas (20 m.), po mirties pradėtas vadinti Vladislovu Varniečiu.
1549 m. – popiežius Paulius III (81 m.). Pradėjo sudarinėti „Draudžiamųjų knygų sąrašą“, atkūrė popiežiaus apsaugą – šveicarų gvardiją, uždraudė versti vergais Amerikos indėnus ir kitus žmones. Rūpinosi Šv. Petro bazilikos statyba, Michelangelo paskyrė Vatikano pagrindiniu architektu, skulptoriumi ir dailininku, per Pauliaus III pontifikatą Siksto koplyčioje Michelangelo sukūrė „Paskutinio teismo“ freskas. Tačiau Pauliaus III laikais išplito nepotizmas, jis turėjo vaikų.
1673 m. – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Mykolas Kaributas Višnioveckis (33 m.).
1938 m. – Turkijos prezidentas, valstybės kūrėjas ir modernizatorius Atatürkas, iki 1934 m. – Mustafa Kemalis Paşa (57 m.).
1982 m. – SSRS valstybės veikėjas, Sovietų sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas (75 m.). Buvo Nikitos Chruščiovo nušalinimo vienas iniciatorių, iš dalies reabilitavo stalinizmą, didino SSKP partinio aparato valdžią, stiprino disidentų persekiojimą ir prievartinę rusifikaciją. Priešinosi bet kokioms reformoms, L. Brežnevo valdymo metai vadinami stagnacijos laikotarpiu.
1999 m. – diplomatas, 1983–1991 m. Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Antanas Bačkis (93 m.).
