Įvykiai Lietuvoje
1917 m. Lietuvių tautos taryba sudarė laikinąjį Lietuvos valdymo komitetą iš 12 asmenų – po 2 atstovus nuo kiekvienos partijos. Lietuvos tautinėms mažumoms buvo rezervuotos vietos: gudams – 6, žydams – 3, lenkams – 2, rusams – 1.
1945 m. Pušaloto valsčiuje, Ažagų miške, įvyko vienos didesnių per Lietuvos partizaninį karą kautynės tarp Lietuvos partizanų ir NKVD kariuomenės. 800 sovietinių kareivių su tanketėmis puolė maždaug 250 partizanų junginį.
1990 m. sovietiniai desantininkai užgrobė LKP CK pastatą Gedimino prospekte Vilniuje. Naktį įsiveržė į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę ir, sumušę ten besislapstančius iš sovietų armijos pasitraukusius Lietuvos jaunuolius, juos išsivežė.
1990 m. dėl įtemptos politinės situacijos Lietuvos radijas pradėjo transliuoti visą parą.
1993 m. Vilniuje, Radvilų rūmuose, atidarytas George‘o Soroso šiuolaikinio meno centras.
Įvykiai pasaulyje
1802 m. siekdamos suardyti aniprancūziškąją koaliciją Prancūzija ir jos sąjungininkės Ispanija bei Olandija (tuo metu Batavijos respublika) pasirašė taikos sutartį su Didžiąja Britanija. Dėl didėjančios valstybių prekybinės konkurencijos taika buvo trumpalaikė.
Nuo 1962 m. Tarptautinio teatro instituto iniciatyva kasmet švenčiama Teatro diena.
1968 m. per skrydį kariniu lėktuvu „MIG 15“ žuvo pirmasis pasaulio kosmonautas rusas Jurijus Gagarinas.
Gimė
1845 m. – vokiečių fizikas, pirmasis Nobelio fizikos premijos laureatas Wilhelmas Roentgenas. Atrado rentgeno spinduliuotę ir ištyrė jo savybes. Mirė 1923 m.
1858 m. – vokiečių bakteriologas Richardas Pfeifferis. Tyrė maro, maliarijos, choleros sukėlėjus, vienas pirmųjų pradėjo vakcinaciją nuo vidurių šiltinės. Mirė 1945 m.
1880 m. – inžinierius architektas Feliksas Vizbaras. Vadovavo Alytaus, Aukštosios Panemunės, Prienų tiltų statybai, Kaune suprojektavo Centrinio pašto rūmus. Mirė 1970 m.
1886 m. – Vokietijos ir JAV architektas, baldų dizaineris, „Bauhaus“ vienas vadovų Ludwigas Miesas van der Rohe. Mirė 1969 m.
1886 m. – sovietų partinis veikėjas Sergejus Kirovas. 1934 m. nužudytas, manoma, J. Stalino nurodymu. Jo nužudymas tapo dingstimi Sovietų sąjungoje pradėti partinio aparato „valymą“ ir masines represijas.
1887 m. – diplomatas Povilas Žadeikis. Buvo pirmasis Lietuvos konsulas Čikagoje, vėliau iki mirties – generalinis konsulas Niujorke. Mirė 1957 m.
1898 m. – lakūnas aviakonstruktorius, lėktuvų ANBO kūrėjas Antanas Gustaitis. 1934 m. vadovavo trijų lėktuvų skrydžiui per Europą. 1941 m. sušaudytas Maskvoje.
1912 m. – baleto artistė ir pedagogė Marija Juozapaitytė-Kelbauskienė. Mirė 1992 m.
1927 m. – vienas žymiausių pasaulio violončelininkų Mstislavas Rostropovičius. Pelnė 5 „Grammy“ apdovanojimus. Mirė 2007 m.
1940 m. – aktorius Antanas Šurna. Mirė 2014 m.
1963 m. – vienas ryškiausių postmodernistinio kino kūrėjų amerikiečių režisierius Quentinas Tarantino.
Mirė
1191 m. – popiežius Klemensas III. Organizavo Trečiąjį kryžiaus žygį.
1625 m. – pirmasis Stiuartų dinastijos Anglijos karalius Jokūbas I. Po vadinamojo Parako sąmokslo persekiojo katalikus.
1979 m. – poetas Paulius Širvys.
2001 m. – aktorius Juozas Jaruševičius.
