Įvykiai Lietuvoje
1703 m. netoli Latvijos sienos, prie Saločių, įvyko LDK ir Rusijos kariuomenių mūšis su švedų armija. Nesuderinę veiksmų sąjungininkai švedams pralaimėjo.
1927 m. Kaune prie Paštų, telegrafų ir telefonų valdybos įsteigta visuomeninė Radijo taryba radijo darbui ir programoms koordinuoti bei kontroliuoti.
1972 m. pogrindyje išleistas pirmasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ numeris. Kronikos sumanytojas ir pirmasis redaktorius – kunigas jėzuitas, dabartinis kardinolas Sigitas Tamkevičius. Kronika visą laiką leista reguliariai – paskutinis numeris pasirodė 1989 m. kovo 19-ąją. Iš viso išėjo 81 numeris.
1990 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė įsteigti 37 sienų perėjimo punktus.
Įvykiai pasaulyje
Kovo 19 d. Senovės Romoje buvo atliekamos apeigos dievo Marso garbei – žyniai salijai apeidavo miestą nešdami 12 Marso skydų.
1179 m. Laterano bazilikoje Romoje baigėsi vienuoliktasis visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas. Buvo nutarta, kad popiežiaus rinkimai bus laikomi įvykusiais tik tada, kai kandidatas surinks daugiau kaip 2/3 kardinolų balsų. Laterano susirinkimas uždraudė dvasininkams dalyvauti pasaulietinėje veikloje, pripažino teisę raupsuotiesiems turėti savo bažnyčią, priėmė pirmuosius antisemitinius kanonus (žydai turintys būti pavaldūs krikščionims). Pirmą kartą Bažnyčios istorijoje pripažino teisę ginklu priešintis plėšikaujančioms gaujoms – šių kovų dalyviams buvo pažadėti atlaidai, žuvusiesiems – laiminga amžinybė.
1919 m. laikantis Versalio susitarimų Dancigas (dabar Gdanskas) paskelbtas laisvuoju miestu. Jį valdė Tautų lyga.
Gimė:
1813 m. – britų misionierius ir Afrikos tyrinėtojas Deividas Livingstonas. Buvo pirmasis europietis, perėjęs Pietų Afriką nuo Atlanto iki Indijos vandenyno. Mirė 1873 m.
1858 m. – Kinijos politikas, Šimto dienų reformų iniciatorius Kang Jouvei. Lygiavosi į Japoniją, imperatoriaus pavedimu ir jo vardu leido reformų įsakus. Mirė 1927 m.
1860 m. – amerikiečių politikas, moterų lygiateisiškumo šalininkas Williamas Jenningsas Bryanas. Tris kartus nesėkmingai balotiravosi į prezidentus. Mirė 1925 m.
1883 m. – rašytojas, romano „Magnus Dux“ autorius Kazys Puida. Modernizavo lietuvių istorinį romaną. Mirė 1945 m.
1899 m. – chemikas Juozas Matulis. 37 metus vadovavo Lietuvos mokslų akademijai. Mirė 1993 m.
1899 m. – šveicarų ir amerikiečių kalbininkas, 10 metų gyvenęs ir dirbęs Lietuvoje Alfredas Sennas. Gyvendamas Valstijose pirmasis plačiau tyrinėjo JAV lietuvių kalbą. Mirė 1978 m.
1900 m. – prancūzų fizikas, Nobelio premijos laureatas Frédéricas Joliot-Curie. Vadovavo pirmojo Prancūzijoje branduolinio reaktoriaus statybai. Mirė 1958 m.
1903 m. – Kauno arkivyskupijos valdytojas Juozapas Stankevičius. Dalyvavo Vatikano II susirinkime, nepritarė ginkluotam pasipriešinimui sovietams. Mirė 1974 m.
1905 m. – aktorius Alfonsas Radzevičius. Lietuvos radijo laidoje „Linksmasis subatvakaris“ sukūrė Dėdės Stepono personažą. Mirė 1979 m.
1910 m. – pedagogas Juozas Plačas. JAV lietuvių dienraštyje „Draugas“ 40 metų rengė skyrelį vaikams „Tėvynės žvaigždutė“. Mirė 2001 m.
1919 m. – Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos vienas sumanytojų ir steigėjų Karolis Drunga. Mirė 1987 m.
1920 m. – fotografas Juozas Polis. Mirė 2015 m.
1945 m. – krepšininkas Modestas Paulauskas.
1945 m. – politikas, Lietuvos laisvės sąjungos įkūrėjas, „Ubagų žygio“ sumanytojas Vytautas Šustauskas.
1945 m. – profesionalaus pantomimos teatro Lietuvoje pradininkas Modris Tenisons.
1956 m. – rusų ekonomistas, radikalių reformų šalininkas Jegoras Gaidaras. Mirė 2009 m.
Mirė:
1637 m. – vengrų kardinolas, baroko literatūros pradininkas Péteris Pázmány’s. Gimė protestanų šeimoje, bet 13 metų perėjo į katalikybę ir vėliau aktyviai kovojo su protestantizmu.
1935 m. – gydytojas, socialdemokratų partijos vienas įkūrėjų Andrius Domaševičius. Parašė pirmąją partijos programą.
2008 m. – britų rašytojas, mokslinės fantastikos romano „2001 metų kosminė odisėja“ autorius seras Arthuras Charles’as Clarke’as.
