Įvykiai Lietuvoje
1944 m. naktį prie Lietuvos artėjant frontui grupė Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto darbuotojų lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno palaikus slapta perkėlė iš fakulteto koplyčios į rūmų rūsį ir užmūrijo sienos nišoje. Čia jie išbuvo daugiau kaip 20 metų, surasti 1963 m.
1990 m. Vilniuje susikūrė prosovietinis SSRS piliečių komitetas, kurio tikslas – SSRS piliečių teisių gynimas. Komitetas paskelbė, kad vadovausis tik SSRS ir LSSR konstitucijomis.
1993 m. Seimas paskyrė pirmuosius 9 Konstitucinio Teismo teisėjus.
Įvykiai pasaulyje
1871 m. prasidėjo paryžiečių sukilimas – Paryžiaus komuna. Sukilėlių gretose buvo iš Lietuvos emigravusių 1863 m. sukilimo dalyvių.
1921 m. Rygoje pasirašius Lenkijos, Sovietų Rusijos ir Sovietų Ukrainos taikos sutartį baigėsi 1919–1921 m. Lenkijos ir Sovietų Rusijos karas. Lenkijai atiteko Vakarų Baltarusija ir Vakarų Ukraina.
1921 m. bolševikai numalšino Kronštato jūreivių sukilimą.
1962 m. Eviane Prancūzijai ir Alžyro laikinajai vyriausybei susitarus baigėsi 8 metus trukęs Alžyro nacionalinio išsivadavimo karas. Prancūzija įsipareigojo per 3 metus iš šios šalies išvesti kariuomenę.
1965 m. paleistas erdvėlaivis „Voschod 2“ su kosmonautais Aleksejumi Leonovu ir Pavelu Beliajevu. A. Leonovas pirmą kartą iš skriejančio erdvėlaivio išėjo į atvirą kosmosą, fotografavo Žemę, erdvėlaivį ir po 12 minučių grįžo atgal.
2003 m. JAV prezidentas George’as Bushas Irako prezidentui Saddamui Huseinui paskelbė ultimatumą per 48 val. atsisatydinti ir išvykti iš šalies. Baigiantis terminui G. Bushas nurodė pradėti karinę operaciją Irake.
2014 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir prorusiški Krymo autonominės respublikos vadovai pasirašė sutartį dėl Krymo ir Sevastopolio prijungimo prie Rusijos. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja šį įvykį įvertino kaip neteisėtą aktą, o Ukraina įvardijo okupacija.
2018 m. Rusijos prezidentu perrinktas Vladimiras Putinas.
Gimė
1837 m. – JAV prezidentas Stephenas Groveris Clevelandas. Mirė 1908 m.
1844 m. – rusų kompozitorius Nikolajus Rimskis-Korsakovas. Reikšmingiausia kūrybos dalis – operos, daugeliui jų pats parašė libretus. Mirė 1908 m.
1850 m. – verslininkas ir mecenatas Juozapas Montvila. Įkūrė daugiau kaip 20 visuomeninių organizacijų, Vilniuje pastatė gyvenamųjų namų, tarp jų – vadinamąją Monvilos koloniją prie Lukiškių aikštės. Mirė 1911 m.
1856 m. – Latvijos vokiečių kilmės filologas Eduardas Volteris. Surado ir 1886 m. išleido Miklojaus Daukšos „Katekizmą“. Mirė 1941 m.
1858 m. – vokiečių inžinierius, dyzelinio variklio kūrėjas Rudolfas Dieselis. Mirė 1913 m.
1869 m. – britų valstybinis veikėjas Arthuras Neville’is Chamberlainas. II pasaulinio karo išvakarėse, mėgindamas išvengti karo, nesėkmingai vykdė Hitlerio „nuraminimo“ politiką. Mirė 1940 m.
1874 m. – rusų filosofas Nikolajus Berdiajevas. Teigė, kad žmogus yra vertingesnis už visuomenę ir valstybę. Mirė 1948 m.
1884 m. – kunigas, jėzuitų ordino atkūrimo Lietuvoje iniciatorius Benediktas Andruška. Mirė 1851 m. Rusijos kalėjime.
1925 m. – sovietų partizanė Marija Melnik (Melnikaitė). 1943 m. sušaudyta nacių.
1940 m. – literatūrologas, Nacionalinės premijos laureatas Kęstutis Nastopka.
Mirė
1745 m. – pirmasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Robertas Walpole’is. Šias pareigas ėjo 21 metus – ilgiausiai iš visų britų premjerų.
1768 m. – anglų rašytojas, psichologinio romano pradininkas Laurence’as Sterne’as.
1913 m. – Graikijos karalius Jurgis I. Nužudytas teroristų.
1919 m. – savanoris Pranas Eimutis. Buvo nukautas vokiečių prie Kauno „Metropolio“ viešbučio, saugantis jame apsistojusią amerikiečių delegaciją.
1980 m. – JAV filosofas, vienas žymiausių psichoanalizės atstovų Erichas Frommas. Teigė, kad žmogaus būties pagrindinė problema yra visiškas nutolimas nuo gamtos.
2008 m. – anglų režisierius Anthony Minghella. Už filmą „Anglas ligonis“ apdovanotas „Oskaru“, Lietuvos operos ir baleto teatre režisavo operą „Madam Baterflai“.
