Įvykiai Lietuvoje
1896 m. Vilniuje pradėjo veikti pirmoji 150 abonentų telefono stotis. Tuo metu mieste buvo apie 150 tūkst. gyventojų.
1926 m. Marijampolėje išleistas katalikų iliustruoto savaitraščio „Šaltinis“ pirmasis numeris. Ėjo iki 1940 m. birželio 22 d.
1990 m. Lavoriškių kaime Vilniaus rajone savo gamybos 12 cm skersmens refraktoriumi Kazimieras Černis atrado 4 km skersmens kometą. Ją tuo pačiu metu pastebėjo ir du Japonijos astronomai, todėl ji vadinama Černio-Kiuchi-Nakamuros vardu. Tai pirmoji kometa, atrasta stebint dangų Lietuvos teritorijoje.
Įvykiai pasaulyje
1891 m. po Lamanšu baigtas kloti kabelis Didžiąją Britaniją telefono ryšiu sujungė su žemynu.
1920 m. įvyko antrasis plebiscitas dėl Šlėzvigo valstybinės priklausomybės. Dauguma balsavo už krašto priskyrimą Vokietijai.
1939 m. sukurta marionetinė Slovakijos valstybė. Realią valdžią joje turėjo Vokietijos naciai.
Gimė
1818 m. – fotografas Juozapas Čechavičius. Vilniuje, dabartiniame Bernardinų sode, veikė jo ateljė. Padarė seniausias išlikusias Kijevo nuotraukas, 1869-1887 m. beveik vienintelis fotografavo Vilnių. Mirė 1888 m.
1820 m. – pirmasis suvienytos Italijos karalius Viktoras Emanuelis II. Mirė 1878 m.
1879 m. – vienas žymiausių XX a. mokslininkų, JAV fizikas Albertas Einsteinas. Mirė 1955 m.
1894 m. – visuomenės veikėjas, III Seimo narys Juozas Pajaujis-Javis. 1927 m. nuteistas mirties bausme už kalbą, kurioje smerkė 1926 m. gruodžio 17 dienos perversmą. Vėliau bausmė pakeista kalėjimu iki gyvos galvos, 1929 m. amnestuotas. Mirė 1973 m.
1894 m. – prieškario Lietuvos paskutinis vidaus reikalų ministras Kazys Skučas. 1941 m. sušaudytas Maskvoje.
1900 m. – baldų dizaineris Jonas Prapuolenis. 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje jo baldai pelnė aukso ir sidabro medalius. Mirė 1980 m.
1921 m. – kunigas Vaclovas Aliulis. Mirė 2015 m.
1960 m. – Kovo 11-osios Akto signataras Eugenijus Gentvilas.
Mirė
1610 m. – Burbonų dinastijos pradininkas, Navaros ir Prancūzijos karalius Henrikas IV.
1644 m. – LDK valstybės veikėjas, Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas Mikalojus Sapiega.
1883 m. – vokiečių sociologas, socializmo ir komunizmo teorijos pradininkas Karlas Marxas.
1926 m. – Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu pasirašinėjusi rašytoja Sofija Pšibiliauskienė.
1927 m. – pirmasis Latvijos prezidentas Jānis Čakste.
2006 m. – pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Estijos prezidentas Lennartas Georgas Meris.
2008 m. – dirigentė Margarita Dvarionaitė.
2018 m. – anglų fizikas, matematiškai pagrindęs Didžiojo Sprogimo teoriją, Stephenas Williamas Hawkingas.
