Įvykiai Lietuvoje
1990 m. darbą pradėjo Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba. Iš 133 išrinktų deputatų 96 buvo remiami Sąjūdžio. Siekdama atsiriboti nuo sovietinės jurisdikcijos (darbą pradėjo pagal LSSR Aukščiausiosios Tarybos reglamentą), persitvarkė į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą.
1993 m. šeštosios Lietuvos vyriausybės vadovu paskirtas Adolfas Šleževičius. Šias pareigas ėjo iki 1996 m., kai buvo atstatydintas.
2006 m. baigta ženklinti Lietuvos ir Baltarusijos valstybinė siena.
Įvykiai pasaulyje
1535 m. Ispanijos karaliaus laivui, plaukiančiam iš Panamos į Peru, nukrypus nuo kurso atsitiktinai atrastos Galapagų salos. Galapagais pradėtos vadinti po 40 metų. Iki XX a. salos buvo negyvenamos.
1762 m. Tulūzoje įvykdyta mirties bausmė protestantui Jeanui Calasui. Žiauria mirties ant rato bausme jis buvo nuteistas už išpažįstamą tikėjimą, oficialiai – apkaltinus žmogžudyste. Prancūzijoje J. Calasas tapo religinės netolerancijos simboliu, o Voltaire’ą įkvėpė pradėti kovą už religinį pakantumą. Po 3 metų J. Calasas buvo išteisintas.
1806 m. imperatoriaus Aleksandro I nurodymu įkurtas Kremliaus muziejus.
1813 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III už pasižymėjimą kare su Napoleonu I įsteigė Geležinio kryžiaus apdovanojimą.
1905 m. prie Mukdeno Rusija pralaimėjo paskutinį didelį mūšį kare su Japonija. Tai turėjo įtakos kilti 1905 metų Rusijos revoliucijai.
1935 m. Maskvos televizija pradėjo nuolatines transliacijas.
1959 m. Kinijos okupuotame Tibete prasidėjo sukilimas, kurį Kinija nuslopino karine jėga. Kovo 17 d. Dalai Lama XIV emigravo į Indiją ir čia įkūrė Tibeto vyriausybę tremtyje.
1960 m. Kanados indėnams suteikta balsavimo teisė.
Gimė:
1415 m. – Maskvos didysis kunigaikštis, Vytauto Didžiojo vaikaitis Vasilijus II Tamsusis. Dėl valdžios ilgai kovojo su dėde ir pusbroliais. Vieno varžovo apakintas, todėl vadintas Tamsiuoju. Sustiprino didžiojo kunigaikščio valdžią Rusijoje. Mirė 1462 m.
1628 m. – histologijos ir lyginamosios anatomijos vienas pradininkų, italų gydytojas Marcello Malpighi. Naudodamas 180 kartų didinantį mikroskopą tyrinėjo raudonuosius kraujo kūnelius. Mirė 1694 m.
1876 m. – architektas Edmundas Alfonsas Frykas. Suprojektavo Seimo ir Teisingumo ministerijos rūmus Kaune (dabar Nacionalinės filharmonijos skyrius), Marijampolės geležinkelio stotį. Mirė apie 1944 m.
1893 m. – modernizmo architektūros Lietuvoje pradininkas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Mirė 1993 m.
1903 m. – keliautojas ir esperantininkas Antanas Poška. Mirė 1992 m. Po mirties 2014 m. Kalkutos universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą.
1909 m. – rašytojas, spaudos darbuotojas Bronys Raila, prieškario metais pirmasis pradėjęs rengti radijo spaudos apžvalgas. Mirė 1997 m.
1930 m. – poetas Justinas Marcinkevičius. Mirė 2011 m.
1935 m. – karo jūrininkas Jonas Pleškys. 1961 m. su laivu „Smolnyj“ pabėgo į Gotlando salą, dėl to už akių karo tribunolo nuteistas sušaudyti. Pagal jo gyvenimo faktus Thomas Clancy parašė knygą „Raudonojo spalio medžioklė“. Mirė 1993 m.
1935 m. – dailininkas Romualdas Kunca. Mirė 2011 m.
1957 m. – teroristinės organizacijos „Al Qaeda“, įvykdžiusios Rugsėjo 11-osios teroro aktus, vadovas Osama bin Ladenas. Nušautas 2011 m.
Mirė:
1861 m. – ukrainiečių rašytojas Tarasas Ševčenko.
1940 m. – rusų rašytojas, romano „Meistras ir Margarita“ autorius Michailas Bulgakovas.
