Įvykiai Lietuvoje
1432 m. dabartinės Baltarusijos teritorijoje prie Ašmenos įvyko dar vienas LDK kunigaikščių tarpusavio kovų mūšis – nuversto Švitrigailos kariuomenė susirėmė su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariais. Per visą dieną trukusias kovas abi pusės patyrė didelių nuostolių. Į vakarą Švitrigailos pulkai buvo išblaškyti. LDK kunigaikščių vidaus kovos baigėsi 1435 m. Pabaisko mūšyje, kuriame Švitrigaila buvo visiškai nugalėtas.
1506 m. po brolio Aleksandro mirties Žygimantas Senasis paskelbtas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
1918 m. Vilniuje pradėjo veikti bolševikų marionetinė Vinco Kapsuko vadovaujama Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybė. Buvo Sovietų Rusijos ekspansinės politikos įrankis. 1919 m. vasarį Maskvos nurodymu įkūrus jungtinę Lietuvos ir Baltarusijos sovietų socialistinę respubliką (vadinamąjį Litbelą) vietoj Kapsuko laikinosios vyriausybės sudaryta jo vadovaujama Liaudies komisarų taryba.
1923 m. Lietuvos karo invalidų suvažiavime Kaune įkurta Lietuvos karo invalidų sąjunga. Jai priklausė Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės karo invalidai, turintys Lietuvos pilietybę. Sąjunga veikė iki sovietinės okupacijos.
1990 m. Taline atidaryta Lietuvos Vyriausybės atstovybė, vėliau perorganizuota į Lietuvos Respublikos ambasadą Estijoje.
1990 m. gruodžio 8–9 d. Vilniuje vyko neeilinis Lietuvos komunistų partijos suvažiavimas, kuriame nutarta partijos pavadinimą pakeisti į Lietuvos demokratinė darbo partija.
1995 m. Lietuva pateikė oficialų prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje.
Įvykiai pasaulyje
1854 m. popiežius Pijus IX išleido bulę „Ineffabilis Deus“, kurioje paskelbė Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą – ja Dievo Motina išlaisvinama nuo gimtosios nuodėmės. Gruodžio 8-ąją Katalikų Bažnyčia švenčia Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dieną.
1869 m. Vatikane prasidėjo dvidešimtasis Katalikų Bažnyčios visuotinis (ekumeninis) susirinkimas, arba Vatikano I susirinkimas. Sušaukė popiežius Pijus IX, siekdamas ginti Bažnyčią nuo liberalizmo ir sustiprinti popiežiaus instituciją. Baigėsi 1870 m. spalio mėn.
1919 m. Paryžiaus taikos konferencijos Aukščiausioji Taryba pasiūlė Lenkijos ir Sovietų Rusijos sieną – Kerzono liniją. Pavadinta pagal Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministro George’o Nathanielio Curzono pavardę. Lenkijos rytinė siena turėjo eiti pro Gardiną, Brestą iki Karpatų. Buvo reikalaujama, kad Raudonoji armija linijos neperžengtų.
1941 m. JAV ir Didžioji Britanija paskelbė karą Japonijai.
1965 m. Vatikane baigėsi 3 metus vykęs dvidešimt pirmasis Katalikų Bažnyčios visuotinis (ekumeninis) susirinkimas, arba Vatikano II susirinkimas. Buvo sušauktas siekiant Bažnyčios atsinaujinimo ir atvirumo šiuolaikiniam pasauliui.
1974 m. dauguma Graikijos gyventojų referendume pakartotinai balsavo už monarchijos panaikinimą šalyje.
1987 m. JAV ir Sovietų Sąjungos vadovai Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas Vašingtone pasirašė sutartį dėl abiejų šalių visų vidutinio bei trumpojo nuotolio branduolinių raketų sunaikinimo.
1991 m. Bresto srities Belovežo girioje Rusijos (Borisas Jelcinas), Baltarusijos (Stanislavas Šuškevičius) ir Ukrainos (Leonidas Kravčukas) vadovai pasirašė susitarimą, kuriame konstatavo Sovietų Sąjungos suirimą ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) įsteigimą. Susitarimo dėl NVS preambulėje nurodoma, kad Baltarusija, Rusija ir Ukraina, kaip valstybės – SSRS steigėjos, konstatuoja, jog SSRS kaip tarptautinės teisės subjektas ir geopolitinė realybė nustoja egzistuoti, bet atsižvelgdamos į savo tautų istorinę bendrystę ir glaudžius tarpusavio santykius šios 3 valstybės susitaria įkurti Nepriklausomų Valstybių Sandraugą. Gruodžio 10–12 d. Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos parlamentai Belovežo susitarimą ratifikavo.
2004 m. Ukrainos Aukščiausioji Rada, siekdama panaikinti galimybę falsifikuoti rinkimus, pakeitė Centrinės rinkimų komisijos sudėtį, priėmė Prezidento rinkimų įstatymą ir Konstitucijos pataisas, ribojančias prezidento galias. Kai kurios jo pareigos buvo perduotos vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai.
Gimė
65 m. prieš Kristų – vienas žymiausių pasaulio poetų Horacijus. Jo kūryba buvo labai vertinama Renesanso epochoje. Horacijaus „Poezijos menas“ kartu su Aristotelio „Poetika“ formavo literatūros teorijos kanoną, yra vieni pamatinių šiuolaikinės literatūrologijos tekstų. Mirė 8 m. prieš Kristų.
1542 m. – Škotijos karalienė Marija Stiuart. 1567 m. buvo priversta atsisakyti sosto, Anglijoje uždaryta į kalėjimą ir karalienės Elizabeth I nurodymu 1587 m. nukirsdinta.
1865 m. – vienas žymiausių suomių kompozitorių Jeanas Sibelius. Muziką grindė karelų folkloru, kūrybos temų sėmėsi iš nacionalinio epo „Kalevala“. Mirė 1957 m.
1869 m. – Lietuvos karo veikėjas, pulkininkas Juozas Musteikis. Dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Sovietų Rusijos kariuomene ir bermontininkais, organizavo ginklų ir sprogmenų pirkimą ir pristatymą Lietuvos kariniams daliniams. Mirė 1956 m.
1943 m. – JAV dainininkas ir dainų autorius, rašytojas ir režisierius Jimas Morrisonas. Labiausiai išgarsėjo veikla grupėje „The Doors“ – buvo pagrindinis jos vokalistas ir dainų autorius. Mirė 1971 m.
Mirė
1903 m. – anglų filosofas ir sociologas, socialinio darvinizmo kūrėjas Herbertas Spenceris (83 m.). Socialiniams mokslams pritaikė iš biologijos perimtus modelius, pirmiausia evoliucijos idėją. Skyrė du pagrindinius visuomenių tipus: karinį ir industrinį.
1907 m. Zakopanėje mirė rašytojas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas Jonas Biliūnas (28 m.). 1953 m. Antano Vienuolio rūpesčiu palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liudiškių piliakalnyje netoli Anykščių.
1955 m. – žymiausias nepriklausomos Lietuvos chemikas technologas, statybinių medžiagų tyrimų Lietuvoje pradininkas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Pranas Jodelė (84 m.).
1978 m. – Izraelio ministrė pirmininkė Golda Meir (80 m.). Dalyvavo derybose dėl Izraelio valstybės įkūrimo. 1948 m. JAV surinko 50 mln. dolerių Izraelio kariuomenei apginkluoti.
1980 m. Londone nušautas vienas iš keturių grupės „The Beatles“ narių, gitaristas, dainų kūrėjas ir vokalistas Johnas Lennonas (40 m.).
