Įvykiai Lietuvoje
1550 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė Krokuvoje vainikuota Lenkijos karaliene.
1569 m. Žygimantas Augustas patvirtino Merkinei duotas Magdeburgo teises ir suteikė herbą. Miesto ribos buvo paženklintos keturiais (du išliko iki šiol) mūriniais stulpais ir miesto herbu.
1892 m. Vilniuje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje žydų viešoji biblioteka. Ją įkūrė bibliofilas Matas Strašūnas, testamentu savo asmeninę retų ir svarbių žydiškų knygų kolekciją (buvo viena didžiausių Europoje) perdavęs Vilniaus žydų bendruomenei. Veikusi iki 1940 m. tai buvo viena garsiausių pasaulyje žydų bibliotekų.
1989 m. Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba panaikino Lietuvos SSR Konstitucijos straipsnį dėl vadovaujančio komunistų partijos vaidmens. Konstitucijos pataisos leido oficialiai registruoti partijas ir visuomeninius judėjimus, veikiančius pagal galiojančią konstituciją.
1991 m. Vilniuje prie Sporto rūmų įvyko streikuojančios nepriklausomos spaudos organizuota protesto akcija „Rokas už spaudos laisvę“.
2011 m. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankui „Snoras“ bankroto bylą.
Įvykiai pasaulyje
1787 m. Delaveras ratifikavo JAV konstituciją ir taip tapo pirmąja JAV valstija.
1941 m. Japonijos karo lėktuvai atakavo JAV karinę bazę Havajuose Perl Harborą: JAV neteko 13 karo laivų ir 200 lėktuvų, 3000 kariškių žuvo arba buvo sužeista. Po šio išpuolio JAV paskelbdamos karą Japonijai gruodžio 8-ąją įstojo į Antrajį pasaulinį karą.
1944 m. Čikagoje 52 šalių atstovai įkūrė Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją. Nuo 1996 m. Jungtinių Tautų iniciatyva gruodžio 7-ąją minima Tarptautinė civilinės aviacijos diena.
1970 m. Varšuvoje pasirašyta VFR ir Lenkijos nepuolimo sutartis, kuria Lenkijos vakarine siena pripažinta Oderio ir Neisės linija ir patvirtintas Europoje nusistovėjusių sienų neliečiamumas. Sutarties vienas iniciatorių Vokietijos kancleris Willy Brandtas tą pačią dieną padėdamas vainiką prie Varšuvos geto sukilimo aukų paminklo atsiklaupė pagerbdamas nacizmo aukas. Tai buvo pirmas viešas Vokietijos vadovo atsiprašymas dėl nacizmo nusikaltimų.
1972 m. JAV į Mėnulį paleido paskutinį „Apollo“ serijos erdvėlaivį „Apollo 17“.
1982 m. JAV mirties bausmė pirmą kartą įvykdyta suleidžiant mirtiną injekciją.
1988 m. Armėnijos šiaurės vakaruose įvyko 7,2 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Buvo visiškai sugriautas Spitako miestas ir 58 kaimai, iš dalies sugriauti dar keli miestai ir apie 400 gyvenviečių. Žuvo 25 tūkst. žmonių, 19 tūkst. sužeista, daugiau nei pusė milijono neteko pastogės.
1992 m. po beveik penkių šimtmečių pertraukos išleistas naujas visuotinis Romos katalikų bažnyčios katekizmas, patvirtintas popiežiaus Jono Pauliaus II. Pagal jį leidžiami vietiniai katekizmai, lietuvių kalba išleistas 1996 m.
1995 m. JAV erdvėlaivis „Galileo“, paleistas 1989 m. spalio 18-ąją, priartėjo prie Jupiterio, paleido zondą į jo atmosferą ir tapo pirmuoju dirbtiniu Jupiterio palydovu.
Gimė
1598 m. – Italijos baroko skulptorius ir architektas, daug prisidėjęs prie Romos architektūrinio vaizdo formavimo, Gianas Lorenzo Bernini. Mirė 1680 m.
1928 m. – amerikiečių lingvistas, vadinamas moderniosios kalbotyros tėvu, filosofas Avramas Noamas Chomsky. Tyrinėjo dabartinę hebrajų kalbą.
1949 m. – vyskupas Eugenijus Bartulis.
1956 m. – JAV krepšininkas, vienas geriausių NBA žaidėjų Larry Birdas.
1957 m. – dailininkas Rimvidas Jankauskas Kampas. Mirė 1993 m.
Mirė
43 m. pr. Kr. – Romos politikas, vienas didžiausių visų laikų oratorių Markas Tulijus Ciceronas (63 m.).
1254 m. – popiežius Inocentas IV (apie 64 m.). 1251 m. parašė šešis laiškus dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo, įpareigojo Kulmo vyskupą Henriką karūnuoti Mindaugą karaliumi.
1921 m. – rašytoja Žemaitė, tikroji pavardė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (76 m.).
1960 m. – grafikas Paulius Augius-Augustinavičius (51 m.).
1969 m. – dailininkas, grafikas ir scenografas Adomas Galdikas (76 m.).
