Įvykiai Lietuvoje
1435 m. Kujavijos Breste Lenkijos karalius Vladislovas Varnietis ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis su Vokiečių ordino didžiuoju magistru Pauliumi Russdorfu pasirašė Bresto taikos sutartį. Ordino vadovybė įsipareigojo nutraukti ryšius su Švitrigaila, nepadėti jokiam Lietuvos kunigaikščiui kovoti su Lenkija, Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pripažinti tik tą, kuris bus išrinktas pritarus Lenkijos karaliui ir LDK Ponų Tarybai.
1920 m. Kaune Lietuvos meno kūrėjų draugijos įkurtoje Operos vaidykloje įvyko pirmojo operos spektaklio – Giuseppe Verdi „Traviata“ – premjera. Pagrindinę Alfredo partiją atliko Kipras Petrauskas. Ši diena laikoma Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro gimtadieniu.
1942 m. vokiečių okupacinė valdžia uždarė 100 tūkst. egzempliorių tiražu Kaune ėjusį Lietuvių aktyvistų fronto dienraštį „Į laisvę“, vietoj jo 1943 m. pradėtas leisti dienraštis „Ateitis“.
1983 m. pradėjo veikti Ignalinos atominė elektrinė, kuri turėjo galingiausius reaktorius pasaulyje. Buvo didžiausia Lietuvos elektrinė, gamino apie 80 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos, dalis jos buvo eksportuojama. Lietuvai vykdant stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytus įsipareigojimus 2009 m. gruodžio 31 d. elektrinė visiškai nutraukė elektros energijos gamybą.
1984 m. susikūrė roko grupė „Antis“, jos lyderiu tapo architektas Algirdas Kaušpėdas.
1991 m. suteikti pirmieji Lietuvos Respublikos kariuomenės karininkų laipsniai.
2013 m. Lietuva baigė pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.
Įvykiai pasaulyje
1857 m. Didžiosios Britanijos karalienė Victoria išrinko Otavos miestą bendra Aukštutinės ir Žemutinės Kanados sostine. Jų sostinės tuo metu buvo dabartiniai Ontarijas ir Kvebekas. Nuo 1867 m. Otava – Kanados dominijos, kuri 1926 m. tapo suverenia valstybe, sostinė.
1963 m. oficialiai baigė gyvuoti Didžiosios Britanijos kolonijų junginys Rodezijos ir Niasalando federacija. Ji subyrėjo į Šiaurės Rodeziją (dabar Zambija), Pietų Rodeziją (dabar Zimbabvė) ir Niasalandą (dabar Malavis).
1968 m. Sovietų Sąjungoje pirmą kartą išbandytas viršgarsinis keleivinis lėktuvas „Tu-144“, jo kūrimui vadovavo konstruktorius Aleksejus Tupolevas. 1970 m. lėktuvu pasiektas 2150 km per val. greitis.
1999 m. pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas paskelbė apie savo atsistatydinimą ir eiti laikinojo prezidento pareigas pavedė tuometiniam ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui.
1999 m. pagal 1977 m. JAV ir Panamos sutartį Panamos ir Panamos kanalo zonos suverenitetas atiteko Panamai.
Gimė
1858 m. – gydytojas, rašytojas ir publicistas, lietuvių tautinio sąjūdžio vienas ideologų, Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka. Mirė 1899 m.
1860 m. – Lietuvos karo veikėjas, vyriausiasis kariuomenės vadas per Nepriklausomybės karą generolas Silvestras Žukauskas. Mirė 1937 m.
1869 m. – prancūzų dailininkas ir skulptorius, fovizmo srovės pradininkas Henri Matisse’as. Mirė 1954 m.
1915 m. – skulptorius Juozas Kėdainis. Mirė 1998 m.
1937 m. – anglų ir amerikiečių teatro bei kino aktorius, režisierius Anthony Hopkinsas.
Mirė
192 m. sąmokslininkai nužudė Antoninų dinastijos Romos imperatorių Komodą (31 m.). Garsėjo žiaurumu, manoma, dėl pamišimo. Troško neribotos valdžios. Pasivadinęs Jupiterio sūnumi Herkuliu reikalavo sau dieviškos pagarbos, Romą pavadino Komodo kolonija. Mėgavosi gladiatorių kautynėmis, kartais pats jose dalyvaudavo.
1384 m. – anglų teologas, religijos reformatorius Johnas Wycliffe’as (64 m.). Bibliją laikė vieninteliu tikėjimo šaltiniu, nepripažino bažnytinės hierarchijos, popiežiaus valdžios, Eucharistijos, išpažinties, šventųjų kulto, vienuolystės, celibato, atlaidų. Popiežius Grigalius XI, Anglijos vyskupija ir Konstanco susirinkimas pasmerkė jį kaip eretiką.
1579 m. – vyskupas, Vilniaus jėzuitų akademijos steigėjas, Bonos Sforzos notaras ir sekretorius Valerijonas Protasevičius (apie 75 m.). 1569 m. pakvietė į Vilnių jėzuitus, įkūrė ir perdavė jiems kolegiją. 1579 m. išrūpino privilegijas steigti Vilniaus universitetą.
1932 m. – Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, teisininkas, Vasario 16-osios Akto signataras Stanislovas Narutavičius (70 m.).
1980 m. – kanadiečių sociologas, filosofas, komunikacijos ir žiniasklaidos technologijų teoretikas Herbertas Marshallas McLuhanas (69 m.). Sukūrė pagrindą šiuolaikinėms medijų studijoms, pirmasis pavartojo terminus „medija“, „globalusis kaimas“, „informacijos amžius“.
1993 m. neaiškiomis aplinkybėmis žuvo (manoma, buvo nužudytas) pirmasis demokratiškai išrinktas Gruzijos prezidentas Zviadas Gamsachurdija (54 m.). Kaltintas autoritariniais metodais, 1992 m. sausį nuverstas ginkluotos opozicijos.
