Įvykiai Lietuvoje
1565 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas išleido privilegiją įkurti LDK apskričių seimelius. Seimeliai rinkdavo atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą, Konvokacinį seimą, kuris būdavo šaukiamas mirus valdovui, deputatus į Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą.
1812 m., baigiantis Prancūzijos ir Rusijos karui Prūsijos karalystės ir Rusijos imperijos pasienyje, Požerūnų malūne, apie 6 km nuo Tauragės, pasirašyta Prūsijos ir Rusijos karinių junginių nepuolimo sutartis – Tauragės konvencija. Sudarius konvenciją baigėsi mažlietuvių, kurių daug buvo Prūsijos kariuomenėje, ir didlietuvių, Rusijos kariuomenės rekrutų, tarpusavio žudynės.
1837 m. siekiant sumažinti gaisrų, kylančių dėl netvarkingų krosnių ir nevalytų dūmtraukių, įsteigtas Vilniaus kaminkrėčių cechas.
1962 m. Lietuvos valstybinėje rajoninėje elektrinėje Elektrėnuose paleistas pirmasis 150 megavatų galios energetinis blokas. Tai buvo pirmasis Lietuvoje energetinis įrenginys, veikiantis aukštais garo parametrais.
1991 m. Šventasis Sostas paskelbė, kad Vatikano nuncijus Olandijoje arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis paskirtas Vilniaus arkivyskupu metropolitu. Juo išbuvo iki 2013 m.
Įvykiai pasaulyje
1853 m. JAV pasiuntinys Meksikoje Jamesas Gadsdenas ir Meksikos diktatorius Antonio Lópezas de Santa Anna pasirašė JAV ir Meksikos sutartį, pagal kurią už 10 milijonų dolerių Meksika pardavė Jungtinėms Valstijoms 77 tūkst. kv. km šalies teritorijos tarp Kolorado, Gilos ir Rio Grandės upių. Dabar tai Arizonos ir Naujosios Meksikos valstijų pietūs.
1922 m., bolševikams laimėjus Rusijos pilietinį karą ir sovietų valdžiai įsitvirtinus didžiojoje buvusios carinės Rusijos imperijos dalyje, susikūrė Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga – SSRS. Iš pradžių ją sudarė keturios respublikos – Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Užkaukazės sovietų federacinė socialistinė respublika, kurią sudarė Sovietų Rusijos karine jėga sukurtos Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos sovietų socialistinės respublikos. Nuo pat pradžių SSRS kūrėsi kaip bolševikų diktatūros valdoma autoritarinė valstybė.
1947 m., suklastojus 1946 m. lapkritį vykusius parlamento rinkimus ir Rumunijos komunistų partiją patvirtinus laimėjusią daugumą balsų, Rumunija paskelbta liaudies respublika, monarchija panaikinta, karalius Mykolas I priverstas atsistatydinti.
Gimė
39 m. – Romos imperatorius Titas Flavijus Vespasianas. Baigė su tėvu pradėtą Judėjos karą – po penkių mėnesių apgulties 70 m. užėmė Jeruzalę, sugriovė jos šventyklą. Pergalei paminėti Romoje pastatyta Triumfo arka išliko iki šių dienų. Mirė 81 m.
1860 m. – kalbininkas, žymiausias lietuvių kalbos normintojas, publicistas, vertėjas ir redaktorius Jonas Jablonskis. Bendrinės kalbos raidai ypač svarbūs Jablonskio vadovėliai, kuriuose išdėstė bendrinės kalbos norminimo programą, įtvirtino pietinių vakarų aukštaičių (kauniškių) tarmę kaip bendrinės kalbos pagrindą. Mirė 1930 m.
1865 m. – anglų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Rudyardas Kiplingas. Mirė 1936 m.
1984 m. – JAV krepšininkas, laikomas vienu geriausių visų laikų žaidėjų, LeBronas Jamesas.
Mirė
1644 m. – olandų chemikas, vaistininkas ir fiziologas Janas Baptista van Helmontas (67 m.). Organizme vykstančiais cheminiais procesais bandė paaiškinti ligų priežastis. 1620 m. pasiūlė dujų terminą, nustatė, kad degant medžio anglims, rūgstant medžiagoms ar rūgštims reaguojant su kalkėmis išsiskiria dujos – anglies dioksidas.
1691 m. – anglų gamtos filosofas, chemikas, fizikas Robertas Boyle’is (64 m.). Chemijoje ir fizikoje rėmėsi atomų, jo vadintų korpuskulomis, hipoteze, bandė jų buvimą sieti su cheminiais ir šilumos reiškiniais, medžiagos sandara. Atskirai nuo Edme’o Mariotte’o atrado dujų dėsnį, kuris pavadintas Boyle’o ir Mariotte’o dėsniu.
1916 m. Rusijos aristokratų monarchistų grupė, siekdama gelbėti imperatorių dinastiją nuo diskreditacijos, nužudė Nikolajaus II šeimos favoritą Grigorijų Rasputiną (47 m).
1944 m. – prancūzų rašytojas, muzikologas ir meno istorikas, Nobelio premijos laureatas Romainas Rolland’as (78 m.). Sukūrė vadinamojo romano-upės žanrą. Į literatūros istoriją įėjo kaip dvasinės laisvės ir genijaus kūrybinės galios skelbėjas. Labai vertino Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, susirašinėjo su Sofija Kymantaite-Čiurlioniene.
1967 m. – diplomatas Bronius Kazys Balutis (87 m.). SSRS okupavus Lietuvą diplomatinėmis priemonėmis gynė Lietuvos aukso atsargas Didžiojoje Britanijoje, stengėsi išsaugoti Lietuvos pasiuntinybę Londone.
2006 m. už karo nusikaltimus buvusiam Irako diktatoriui Saddamui Husseinui (69 m.) įvykdyta mirties bausmė.
2010 m. – krepšininkas ir krepšinio treneris Rimas Girskis (61 m.).
