Istorijos dūžiai gruodžio 29-ąją: žmonės, likimai, atradimai

2020 m. gruodžio 29 d. 06:55
Lrytas.lt
Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Daugiau nuotraukų (5)
XaiomiXaiomi
Įvykiai Lietuvoje
1918 m. Lietuvos ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius ir krašto apsaugos ministras Mykolas Velykis paskelbė kreipimąsi „Lietuva pavojuje“, kviesdami savanorius telktis į Tėvynės gynėjų gretas.
1920 m. Rygoje prasidėjo Simpsono arbitražo, kuris turėjo išspręsti Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos nustatymo ginčą, komisijos posėdžiai. Lietuvos delegacijos pirmininkas buvo Antanas Smetona, Latvijos – pramonės ir prekybos ministras Andrejis Bērziņis. Abi delegacijos iš anksto sutarė, kad arbitražo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.
1988 m. vyskupui Julijonui Steponavičiui leista grįžti iš priverstinės tremties Žagarėje į Vilniaus arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigas, kurias sovietų valdžia jam uždraudė 1961 m.
1989 m. Teisingumo ministerijoje įregistruota tų pačių metų vasarį atkurta Lietuvos demokratų partija. Tuometinėje Sovietų Sąjungoje tai buvo pirmoji nekomunistinė partija.
Įvykiai pasaulyje
1845 m. Teksasas tapo 28-ąja JAV valstija.
1898 m. Maskvoje įvyko Antono Čechovo pjesės „Žuvėdra“ premjera.
1940 m. vokiečių karo lėktuvai ant Londono centro numetė tūkstančius padegamųjų bombų – antskrydžio naktis vadinama antruoju didžiuoju Londono gaisru. Londonas per Antrąjį pasaulinį karą buvo ypač bombarduojamas per „Blitz“ operacijas 1940–1941 metais.
1989 m. buvęs disidentas Václavas Havelas išrinktas Čekoslovakijos prezidentu. Tai buvo Aksominės revoliucijos pergalė.
Gimė
1709 m. – Rusijos imperatorė Jelizaveta. Sustiprino valstybę, bet negailestingai nuslopino baškirų ir kitų Priešuralės bei Uralo tautų sukilimus. Mirė 1762 m.
1847 m. – rusų teisininkas, poetas ir literatūros kritikas Sergejus Andrejevskis. Buvo vienas advokatų, kurie be atlyginimo gynė Kražių bažnyčios gynėjus 1893 m. Kražių skerdynių byloje. Mirė 1918 m.
1884 m. – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas Ansas Baltris Jaunesnysis. Propagavo Mažosios Lietuvos autonomijos idėją, už tai vokiečių administracijos persekiotas. Priešinosi pastangoms vokietinti lietuvius per Evangelikų liuteronų bažnyčią. Daug nuveikė, kad sovietų okupacijos metais Lietuvoje išliktų Evangelikų Liuteronų Bažnyčia. Mirė 1954 m.
1919 m. – SSRS valstybės saugumo Lietuvoje veikėjas Nachmanas Dušanskis. Po sovietinės okupacijos dalyvavo Lietuvos gyventojų suėmimuose ir trėmimuose, planavo ir organizavo Lietuvos partizanų likvidavimo operacijas, vadovavo Adolfo Ramanausko-Vanago suėmimo operacijai. 1989 m. apsigyveno Izraelyje. Dėl nusikalstamos veiklos Lietuvos generalinė prokuratūra 1996 m. jam iškėlė baudžiamąją bylą. Mirė 2008 m.
Mirė
1605 m. per susirėmimą su malajiečių piratais žuvo anglų jūrininkas ir keliautojas Johnas Davisas (apie 55 m.). Ieškojo Šiaurės vakarų kelio iš Atlanto į Ramųjį vandenyną, tyrė Šiaurės Amerikos pakrantę, Grenlandijos vakarinius krantus, Labradoro pusiasalio rytinius krantus.
1772 m. – vokiečių bajoras, Rusijos imperatorės Anos Ivanovnos favoritas Ernstas Johanas Bironas (82 m.). Aukštų pareigų neužėmė, bet faktiškai valdė valstybę – šis laikotarpis Rusijos istoriografijoje vadinamas „bironovščina“ ir reiškia vokiečių įsigalėjimą Rusijos politiniame gyvenime. Turėjo didelę įtaką Rusijoje plėtojant arklininkystę, kovojant prieš girtavimą.
1926 m. – austrų rašytojas, vienas savičiausių XX a. lyrikų Raineris Maria Rilke (51 m.).
1986 m. – rusų režisierius ir scenaristas, vienas žymiausių Rusijos autorinio kino kūrėjų Andrejus Tarkovskis (54 m.). 1962 m. vienas pirmųjų jo pilnametražių filmų „Ivano vaikystė“ buvo apdovanotas Venecijos kino festivalio „Auksiniu liūtu“. 1982 m. išvažiavęs į kūrybinę komandiruotę Italijoje surengė spaudos konferenciją ir paskelbė, jog į Sovietų Sąjungą negrįš.
2019 m. – kino ir teatro aktorius, režisierius Remigijus Sabulis (65 m.).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.