Įvykiai Lietuvoje
1918 m. sudarytas atkurtos nepriklausomos Lietuvos antrasis Ministrų kabinetas, vadovaujamas Mykolo Sleževičiaus.
1940 m. įkurta Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, kurios tikslas buvo sutelkti Lietuvos visuomenę nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimui.
1940 m. įvyko pirmasis spalį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įkurto Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas.
1947 m. Lježe kunigo Jono Danausko ir pulkininko Juozo Lanskoronskio iniciatyva įkurta Belgijos lietuvių bendruomenė.
2004 m. Kaune pašventinta atstatyta paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.
Įvykiai pasaulyje
1805 m. Prancūzijos imperatoriui Napoleonui I laimėjus Ulmo ir Austerlico mūšius Presburge (dabar Bratislava Slovakijoje) pasirašyta Austrijos ir Prancūzijos sutartis – Presburgo taika. Austrija prarado Venecijos respublikos žemes, Tirolį ir Forarlbergą, dalį Habsburgų vakarinių valdų, kurios buvo prijungtos prie Viurtembergo ir Badeno. Į Prancūzijos įtaką pateko anksčiau Austrijos įtakoje buvusios Parma ir Piacenza. Kaip kompensaciją Austrija gavo Zalcburgą.
1825 m. pasinaudoję tarpuvaldžiu po imperatoriaus Aleksandro I mirties revoliucingai nusiteikę bajorai Rusijoje bandė įvykdyti valstybės perversmą, kuris dar vadinamas Dekabristų sukilimu. Dekabristai norėjo panaikinti baudžiavą ir priimti konstituciją. Į Sankt Peterburgo Senato aikštę jie išvedė tris pulkus, kurie atsisakė prisiekti imperatoriui Nikolajui I. Sukilimas nepavyko ir iki vakaro buvo nuslopintas. 121 sukilėlis buvo teisiamas, penki jų teismo sprendimu pakarti, kiti nuteisti katorgai ar tremčiai į Sibirą.
1831 m. Milano teatre „La Scala“ įvyko Vincenzo Bellinni operos „Norma“ premjera su šiame teatre debiutuojančia italų dainininke sopranu Giuditta Maria Costanza Pasta. Garsiąją Normos ariją „Casta diva“ V.Bellinni parašė specialiai jai.
1948 m. už tariamą valstybės išdavimą Vengrijoje suimtas kardinolas Józsefas Mindszenty. Jis priešinosi komunistinės respublikos paskelbimui ir katalikiškų mokyklų suvalstybinimui. 1956 m. kilus neramumams Vengrijoje buvo trumpam paleistas, vėliau 15 metų gyveno JAV ambasadoje Budapešte, nes JAV atsisakė perduoti kardinolą komunistinei Vengrijos valdžiai, o ši atsisakė leisti jam išvykti iš šalies. Tik 1971 m. išvyko į Romą.
1999 m. Rusijos kariuomenė apsiautė Čečėnijos sostinę Grozną. Kitų metų vasario pradžioje miestas buvo užimtas.
2004 m. Indonezijoje į vakarus nuo Sumatros salos kilęs 9 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas sukėlė vieną galingiausių cunamių, kuris nuniokojo Indonezijos, Indijos ir net Afrikos pakrantes. Žuvo apie 230 tūkst. žmonių. Smūgis buvo juntamas Singapūre, Tailande, Malaizijoje, Bangladeše ir Indijoje.
2004 m. Ukrainos prezidento rinkimų pakartotinį antrąjį turą laimėjo Viktoras Juščenka. Jam pralaimėjęs Viktoras Janukovyčius gruodžio 31-ąją atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų.
Gimė
1847 m. – austrų teisininkas, kriminalistikos mokslo ir teismo psichologijos vienas pradininkų Hansas Gustavas Adolfas Grossas. Pirmasis pavartojo terminą „kriminalistika“. Mirė 1915 m.
1891 m. – JAV rašytojas, laikomas bytnikų literatūros ir seksualinės revoliucijos pranašu, Henry Valentine’as Milleris. Mirė 1980 m.
1893 m.– Kinijos revoliucijos lyderis, pagrindinis kiniškojo komunizmo teoretikas Mao Dzedongas. Mirė 1976 m.
1905 m. – vienas rezultatyviausių Lietuvos vyrų futbolo rinktinės žaidėjų Antanas Lingis. Jo rezultatyvumo rekordas – 12 įvarčių per vienas rungtynes 1935 m. Mirė 1941 m.
1930 m. – prozininkas ir dramaturgas Vytautas Rimkevičius. Mirė 1991 m.
Mirė
1890 m. – vokiečių verslininkas, mokslinės archeologijos vienas pradininkų Heinrichas Schliemannas (68 m.). Homero kūrybos paveiktas savo lėšomis tyrė jo poemose minimas vietas, aptiko Trojos ir Mikėnų miestus, vadinamąjį Priamo lobį.
1972 m. – JAV prezidentas Harry Trumanas (88 m.). Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui siekdamas sumažinti SSRS įtaką vykdė komunizmo plitimo sulaikymo politiką – įtikino Senatą skirti apie 15 mlrd. JAV dolerių Marshallo planui, kuriuo siekta atkurti per Antrąjį pasaulinį karą sugriautą Vakarų Europos šalių ūkį. Buvo NATO įkūrimo vienas iniciatorių.
2007 m. – chirurgas, inkstų transplantologijos Lietuvoje pradininkas Vytautas Antanas Kleiza (88 m.). 1974 m. pirmasis atliko sėkmingą donoro inksto persodinimą žmogui.
