Įvykiai Lietuvoje
1922 m. Pirmasis Seimas Lietuvos Respublikos prezidentu išrinko Aleksandrą Stulginskį, kuris nuo 1920 m. birželio jau ėjo laikinai šias pareigas.
1988 m. atkurta Lietuvių kalbos draugija. Draugiją 1935 m. įkūrė Antanas Salys, Pranas Skardžius ir kiti.
1991 m. Vilniuje įkurta Lietuvos žurnalistų draugija.
1998 m. Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad mirties bausmė prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Seimas panaikino mirties bausmės taikymą Lietuvoje.
2007 m. Lietuva tapo visateise Šengeno erdvės nare. Kartu su Lietuva prie jos prisijungė dar aštuonios Europos Sąjungos valstybės – Latvija, Čekija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Vengrija ir Slovėnija.
2009 m. sudegė Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Iki 2011 m. rugsėjo atstatyta.
Įvykiai pasaulyje
1898 m. prancūzų fizikai Marie ir Pierre’as Curie atrado radioaktyvųjį elementą radį.
1913 m. laikraštis „New York World“ išspausdino pirmąjį kryžiažodį.
1918 m. įkurta Estijos valstybinė biblioteka, 1988 m. pavadinta Estijos nacionaline biblioteka. Tai didžiausia šalies mokslinė ir parlamento biblioteka.
1958 m. Charles’is de Gaulle’is išrinktas Penktosios Prancūzijos respublikos prezidentu.
1963 m. Kipre kilo riaušės tarp graikų ir turkų, kurios dažnai vadinamos Kruvinosiomis Kalėdomis. Etniniai konfliktai saloje paaštrėjo dėl pasiūlytų konstitucijos pataisų, pagal kurias būtų panaikinta turkų mažumos veto teisė įstatymų leidyboje. Per prasidėjusius gyventojų susirėmimus, kurie prilygo pilietiniam karui, žuvo daugiau kaip 500 žmonių, daugybė turkų paliko savo gyvenamąsias vietas. Graikijai ir Turkijai pagrasinus įsikišti, Jungtinės Tautos 1964 m. kovo mėn. į salą įvedė taikos palaikymo pajėgas. Iki šiol Kipras yra suskaldytas į pietinę dalį, kurioje vyrauja graikai, ir šiaurinę, kurioje vyrauja turkai.
1965 m. priimta Jungtinių Tautų konvencija dėl visų rasinės diskriminacijos formų panaikinimo. Įsigaliojo 1969 metais. Konvencija taikoma ir kovai su etnine diskriminacija ir diskriminacija dėl kilmės.
1988 m. virš Lokerbio miestelio Škotijoje susprogdintas oro bendrovės „Pan American“ keleivinis lėktuvas „Boeing 747“, žuvo 259 juo skridę žmonės ir 11, buvusių ant žemės. Tai buvo vienas didžiausių teroro aktų civilinės aviacijos istorijoje. 2003 m. atsakomybę už lėktuvo susprogdinimą prisiėmė Libijos lyderis Muammaras al Kaddafi.
1991 m. Belovežo susitarimą, kaip Nepriklausomų Valstybių Sandraugos steigiamąjį dokumentą, papildė Alma Atos protokolas – Sandraugos narėmis steigėjomis tapo dar 8 šalys: Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachija, Kirgizija, Moldavija, Tadžikija, Turkmėnija ir Uzbekija. 1993 m. gruodį prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos prisijungė ir Gruzija (2009 m. išstojo).
1991 m. Rusijos sovietų federacinė socialistinė respublika (RSFSR) pakeitė pavadinimą į Rusijos Federacija.
Gimė
1795 m. – vokiečių istorikas, mokslinės istoriografijos vienas pradininkų Leopoldas von Ranke. Mirė 1886 m.
1917 m. – vokiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Heinrichas Böllis. Didžiausią populiarumą pelnė romanai „Biliardas pusę dešimtos“ ir „Klouno akimis“. Mirė 1987 m.
1940 m. – amerikiečių kompozitorius ir muzikantas, kino režisierius Frankas Zappa. Vadinamas moderniosios muzikos tėvu – jo muzikoje jungiami roko, džiazo, avangardo ir elektroninės muzikos bruožai, gausu parodijos elementų. Mirė 1993 m.
Mirė
1375 m. – italų rašytojas humanistas, novelių romano „Dekameronas“ autorius Giovanni Boccaccio (62 m.). Novelėse aukštino žmogų, vitališką jo prigimtį, erotinę ir dvasinę meilę, gebėjimą priešintis likimui, pabrėžė pirklių luomui būdingą sumanumą, pragmatizmą.
1940 m. – JAV rašytojas Francis Scottas Fitzgeraldas (44 m.). Žymiausias kūrinys – romanas „Didysis Getsbis“, kuriame parodė amerikietiškos svajonės nepagrįstumą, teigė, kad individo idealizmą žlugdo netobula žmogaus prigimtis.
1967 m. praėjus 18 dienų po operacijos mirė pirmasis pacientas pasaulyje, kuriam buvo atlikta širdies persodinimo operacija, Louisas Washkansky (54 m.).
1979 m. – skulptorius Bernardas Bučas (76 m.).
