Įvykiai Lietuvoje
1661 m. pasidavė šešiolika mėnesių Vilniaus pilyje buvusi apsiausta Rusijos kariuomenės įgula. Vilnius buvo taip smarkiai nuniokotas, kad grįžę miestiečiai jo nebepažino.
1988 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje parodytas Valdemaro Kukulo ir Rimo Tumino spektaklis „Čia nebus mirties“. Nuo jo prasidėjo Vilniaus mažojo teatro istorija.
1994 m. Vatikane popiežius Jonas Paulius II priėmė Lietuvos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską.
1996 m. grupė „Fojė“ oficialiai pranešė apie savo iširimą.
Įvykiai pasaulyje
1409 m. atidarytas Leipcigo universitetas, dabar vienas didžiausių ir seniausių Vokietijos universitetų. Jame buvo įkurta pirmoji pasaulyje eksperimentinės psichologijos laboratorija.
1804 m. popiežius Pijus VII Paryžiuje Prancūzijos imperatoriumi karūnavo Napoleoną I.
1805 m. prie Austerlico (dabar Slavkovas prie Brno Čekijoje) įvyko mūšis, kuriame Prancūzijos 73 tūkst. karių kariuomenė, vadovaujama Napoleono I, sumušė jungtinę Austrijos ir Rusijos kariuomenę, kurią sudarė 86 tūkst. karių. Tai buvo viena didžiausių Napoleono I pergalių.
1823 m. JAV prezidentas Jamesas Monroe paskelbė šalies užsienio politikos principų deklaraciją – vadinamąją Monroe doktriną. Tai yra pirmasis JAV užsienio politikos principų dokumentas, kuriame aiškiai suformuluota jos užsienio politikos strategija, išreiškusi izoliacionizmą ir siekį neleisti Europos valstybėms įsigalėti Amerikos žemyne.
1848 m. Austrijos imperatoriumi karūnuotas Pranciškus Juozapas I.
1949 m. Jungtinės Tautos priėmė konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis ir trečiųjų žmonių išnaudojimu prostitucijai. Gruodžio 2-ąją minima Tarptautinė vergovės panaikinimo diena.
1971 m. iš Arabų Emyratų federacijos išstojus Bahreinui, Katarui ir Ras al Chaimai kitos federacijos narės įkūrė nepriklausomą valstybę – Jungtinius Arabų Emyratus (po metų Ras al Chaima prie Emyratų prisijungė). Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1975 m. panaikinus monarchiją paskelbta Laoso Liaudies Demokratinė Respublika. Šalyje švenčiama Respublikos diena.
1975 m. SSRS nuleidžiamasis modulis pirmą kartą sklandžiai nusileido ant Marso paviršiaus ir 20 sek. siuntė duomenis į Žemę.
1985 m. gruodžio 2–3 d. Liuksemburge vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pasiektas politinis susitarimas, kuriuo padėtas pagrindas Suvestiniam Europos aktui. Juo buvo sukurta vidaus rinka, pradėtas bendradarbiavimas užsienio politikos srityje ir nustatytas platesnis kvalifikuotos balsų daugumos taikymas priimant sprendimus Taryboje.
Gimė
1884 m. – bibliografas, kultūros istorikas ir teisininkas Vaclovas Biržiška. Mirė 1956 m. JAV.
1886 m. – Lietuvos valstybės veikėjas, Vasario 16-osios Akto signataras Pranas Dovydaitis. Buvo Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, apie 40 periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas. 1942 m. sušaudytas Sverdlovske (Rusija).
1923 m. – graikų kilmės viena garsiausių XX a. operos dainininkių Maria Callas. Mirė 1977 m.
1943 m. – dainininkė Giedrė Kaukaitė.
1946 m. – italų drabužių dizaineris Gianni Versace. Nušautas 1997 m.
1981 m. – popmuzikos dainininkė Britney Spears.
Mirė
1594 m. – flamandų geografas, kartografas ir matematikas Gerardus Mercatorius (82 m.). 1569 m. išleistam aštuoniolikos lapų pasaulio žemėlapiui sukūrė lygiakampę cilindrinę projekciją, kuri iki šiol naudojama navigaciniams žemėlapiams. Leido Europos šalių žemėlapius rinkiniui, kurį pirmasis pradėjo vadinti atlasu.
1814 m. – prancūzų aristokratas ir rašytojas Alphonse’as François de Sade’as (74 m.). Iškėlė žmogaus prigimtyje vyraujančio blogio galią, kuri esą verčianti tenkinti geismą prievarta, kito kančiomis.
1924 m. – vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, baltistikos mokslų kūrėjas Kazimieras Būga (45 m.).
1973 m. – teisininkas ir diplomatas Vaclovas Sidzikauskas (80 m.). Už Klaipėdos bylos gynimą Hagos tribunole 1932 m. buvo gestapo suimtas, dvejus metus kalintas koncentracijos stovyklose.
1980 m. – iš Lietuvos kilęs prancūzų rašytojas ir diplomatas Romainas Gary (66 m.).
