Įvykiai Lietuvoje
1842 m. caro Nikolajaus I įsakymu iš septynių Vilniaus gubernijos apskričių – Kauno, Zarasų, Panevėžio, Raseinių, Šiaulių, Telšių ir Ukmergės – sudaryta Kauno gubernija. Priklausė Rusijos imperijos nepramoninėms gubernijoms, žemės ūkio lygiu buvo viena pirmaujančių, gyventojai – vieni raštingiausių visoje imperijoje. Faktinė Kauno gubernijos įsteigimo data – 1843 m. liepos 1-oji, kai iškilmingai paskelbta apie jos įkūrimą.
1922 m. Klaipėdoje sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, vadovaujamas Martyno Jankaus. Jo nariai išsikėlė tikslą parengti sąlygas Klaipėdos krašto sukilimui, išvaduoti kraštą iš Prancūzijos okupacijos ir prijungti jį prie atkurtos Lietuvos valstybės.
1941 m. Žemutinio Naugardo (tuomet vadintas Gorkiu) kalėjime Rusijoje sušaudyti aštuoni Bulvičiaus grupės nariai. Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui nelegalus centras Bulvičiaus grupė buvo įkurta 1940 m. spalį Kaune.
1941 m. SSRS Valstybės gynimo komiteto nutarimu Maskvos karinės apygardos Gorkio srityje suformuota Šešioliktoji lietuviškoji šaulių divizija. Jos branduolį sudarė į SSRS iš Lietuvos pasitraukę sovietiniai pareigūnai ir aktyvistai. Divizijos dalyvavimą Antrajame pasauliniame kare sovietinė propaganda panaudojo Lietuvos okupacijos tikslais.
2003 m. Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Lietuvos prezidentui Rolandui Paksui. Kaltinimams tirti buvo sudaryta 6 teisininkų ir 6 Seimo narių specialioji tyrimo komisija.
2007 m. Lietuvos ambasadoje Romoje Lietuvai perduotas Lozoraičių šeimos archyvas.
2017 m. Vytauto Didžiojo universitete atidarytas Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras.
Įvykiai pasaulyje
1892 m. Sankt Peterburgo imperatoriškajame Marijos teatre įvyko kompozitoriaus Piotro Čaikovskio ir choreografų Mariaus Petipa bei Levo Ivanovo baleto „Spragtukas“ premjera. Ši istorija tapo populiariausia kalėdine pasaka, rodoma daugelyje pasaulio teatrų Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu.
1916 m. Prancūzijos pergale baigėsi beveik metus trukęs žiauriausias ir kruviniausias Pirmajame pasauliniame kare Verdeno mūšis tarp Vokietijos ir Prancūzijos kariuomenių. Tai sužlugdė Vokietijos kampanijos strateginį planą – priversti Prancūziją pasitraukti iš karo.
1917 m. JAV Kongresas priėmė Konstitucijos 18-ąją pataisą (ratifikuota 1919 m. sausio 16 d.), kuria visoje valstybės teritorijoje įvestas Sausasis įstatymas. Buvo uždrausta bet kokio alkoholio gamyba, pardavimas ar transportavimas. Pirmaisiais prohibicijos metais alkoholio suvartojimas JAV smuko, tačiau netrukus bandymai apeiti įstatymą daugeliui tapo gyvenimo būdu ir nelegaliu verslu. Įstatymas atšauktas 1933 m.
1958 m. buvusi Prancūzijos užjūrio teritorija Nigeris paskelbtas autonomine respublika. Šalyje švenčiama Respublikos diena.
1986 m. Rio de Žaneire kaip alternatyva Amerikos valstybių organizacijai įkurta Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino valstybes vienijanti Aštuonių grupė – dabartinė Rio grupė.
Gimė
1863 m. – Austrijos erchercogas Pranciškus Ferdinandas. 1914 m. jam su žmona keliaujant po Austrijos-Vengrijos provinciją Bosniją porą nužudė serbų nacionalistas teroristas Gavrilo Principas. Dėl šios žmogžudystės Austrija su Serbija pradėjo karą, kuris virto Pirmuoju pasauliniu karu.
1878 m. (kitais duomenimis – 1879 m. gruodžio 21 d.) gimė SSRS valstybės ir partinis veikėjas, viena liūdniausiai pagarsėjusių istorijos figūrų, generalisimas Josifas Stalinas (tikrasis vardas ir pavardė Josifas Džiugašvilis). 1929 m. tapo vienvaldžiu SSRS diktatoriumi. Stalinui vadovaujant įvykdyta SSRS industrializacija, vadinamoji kultūrinė revoliucija ir prievartinė žemės ūkio kolektyvizacija, kuri pareikalavo daug aukų ir sukėlė badą. Inicijavo Lenino kultą taip sukurdamas prielaidas ir savo asmenybės kultui, masinį sistemingą žmonių persekiojimą ir žudymą. Mirė 1953 m.
1913 m. – žurnalistas, Vokietijos ir tarptautinės politikos veikėjas, Nobelio taikos premijos laureatas Willy Brandtas. Jo pastangomis Vokietijos Federacinė Respublika išplėtė draugiškus bendradarbiavimo santykius su SSRS ir socialistinėmis Rytų Europos valstybėmis. Daug prisidėjo prie taikos išsaugojimo Europoje. Mirė 1992 m.
1921 m. – Rusijos kino aktorius, ilgametis Maskvos cirko artistas klounas Jurijus Nikulinas. Mirė 1997 m.
1946 m. – amerikiečių kino režisierius ir prodiuseris Stevenas Spielbergas. Laimėjo „Oskarus“ už kino filmus „Šindlerio sąrašas“ ir „Gelbstint eilinį Rajaną“.
Mirė
1737 m. – italų styginių muzikos instrumentų meistras Antonio Stradivari (apie 93 m.). Nuo 1666 m. Stradivari savo instrumentus žymėjo etiketėmis su lotynizuota pavarde „Stradivarius“. Pagamino apie tūkstantį instrumentų, iki šių dienų išliko apie 600.
1803 m. – vokiečių filosofas, poetas ir literatūros kritikas Johannas Gottfriedas Herderis (59 m.).
1980 m. – SSRS veikėjas Aleksejus Kosyginas (76 m.). SSRS ministrų tarybos pirmininku buvo 16 metų – ilgiausiai per visą Rusijos istoriją.
1995 m. – vokiečių inžinierius, pirmojo šiuolaikinius principus atitinkančio kompiuterio kūrėjas, pirmosios algoritminės kalbos autorius Konradas Zuse (85 m.).
1999 m. – prancūzų kino režisierius ir scenaristas Robert’as Bressonas (92 m.). Savo filmuose atsisakė rišlių dialogų, psichologinės vaidybos, muzikos.
2011 m. – čekų menininkas, filosofas, disidentas, paskutinis Čekoslovakijos ir pirmasis Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas (75 m.). Daug kartų buvo suimtas, ketverius metus praleido komunistinio režimo kalėjimuose.
