Įvykiai Lietuvoje
1919 m. Lietuvos kariuomenės specialioji Karo aviacijos mokykla išleido pirmąją 34 aviatorių laidą – 19 lakūnų ir 15 žvalgų. Tarp jų buvo vėliau pagarsėję konstruktoriai ir karo lakūnai Antanas Gustaitis ir Jurgis Dobkevičius.
1932 m. Telšiuose atidarytas kultūros draugijos „Alka“ įkurtas Žemaičių muziejus „Alka“.
1970 m. Kauno zoologijos muziejus pavadintas jo įkūrėjo Tado Ivanausko vardu.
1973 m. Volokolamsko rajone netoli Karačiarovo kaimo, likus 100 km iki Maskvos, sudužo Lietuvos civilinės aviacijos valdybos lėktuvas „Tu-124“. Žuvo šeši ekipažo nariai, tarp pusšimčio žuvusių keleivių buvo keturi žinomi to meto Lietuvos gydytojai pediatrai: Liudmila Steponaitienė, Petras Baublys, Raimondas Lučinskas ir Ona Surplienė. Ši nelaimė netrukus buvo praminta „Gydytojų lėktuvo“ katastrofa.
Įvykiai pasaulyje
1689 m. princui Vilhelmui Oraniečiui ir jo žmonai Marijai įžengiant į Didžiosios Britanijos sostą priimtas Anglijos Parlamento aktas – Teisių bilis. Tai Didžiosios Britanijos nerašytinės konstitucijos viena svarbiausių dalių. Pavaldiniams (tik protestantams) patvirtino teisę nešioti ginklą, teikti peticijas karaliui, žodžio ir diskusijų laisvę. Be teismo sprendimo uždraudė asmenį bausti pinigine bauda ar konfiskuoti turtą. Monarchui atimta galimybė kištis į Parlamento rinkimus, stabdyti įstatymų galiojimą, nustatyti ir rinkti savo naudai mokesčius, taikos metu suformuoti ir išlaikyti kariuomenę. Teisių bilis nustatė sosto paveldėjimo tvarką.
1707 m. Japonijoje išsiveržė Fudzijamos ugnikalnis. Iš atsivėrusio kraterio buvo išmestas didžiulis kiekis pelenų, kurie nuklojo ir Tokiją, tuomet vadintą Edu. Išsiveržimas truko iki sausio 1-osios.
1773 m. įvyko Šiaurės Amerikos konfliktas su Didžiosios Britanijos administracija. Didžioji Britanija suteikė savo Ost Indijos bendrovei teisę be muitų įvežti į Šiaurės Ameriką arbatą. Tai sukėlė kolonistų pirklių nepasitenkinimą. Grupė Bostono gyventojų, persirengusių indėnais, įsigavo į uoste stovėjusius anglų laivus ir išmetė į jūrą maišus su arbata. Sabotažas prieš Didžiosios Britanijos valdžią, gavęs Bostono arbatėlės pavadinimą, laikomas simboline JAV nepriklausomybės karo pradžia.
1944 m. Ardėnuose, Belgijos pietuose, prasidėjo paskutinė Vokietijos kariuomenės puolamoji operacija Vakarų fronte per Antrąjį pasaulinį karą. Vokietija siekė prieiti prie Antverpeno uosto, atkirsti nuo tiekimo ir sutriuškinti Didžiosios Britanijos, JAV ir Kanados kariuomenę. Per 1000 lėktuvų bombardavo Sąjungininkų aerodromus Prancūzijoje, Belgijoje ir Olandijoje, tačiau persilaužimo fronte nepasiekė.
1969 m. Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai balsavimu pritarė galutiniam mirties bausmės panaikinimui.
1971 m. Jungtinė Karalystė pripažino buvusio protektorato Persijos įlankoje Bahreino nepriklausomybę. Šalyje švenčiama nacionalinė šventė.
1991 m. Kazachija paskutinė iš buvusių SSRS respublikų paskelbė nepriklausomybę. Po 1991 m. rugpjūčio pučo Kazachija pritarė SSRS pertvarkymui į konfederaciją, bet žlugus SSRS pasiskelbė nepriklausoma. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
Gimė
1847 m. – Prancūzijos karininkas, manoma, dvigubas šnipas Marie Charles’is Ferdinandas Walsinas Esterhazy. Dėl jo veiksmų 1894 m. kilo skandalas, žinomas kaip Dreyfuso byla, kurioje už tariamą šnipinėjimą Vokietijai iki gyvos galvos buvo nuteistas prancūzų kariškis Alfredas Dreyfusas. 1896 m. Prancūzijos žvalgyba nustatė, jog būtent M.Esterhazy Vokietijos žvalgybai teikė informaciją, ir pareikalavo peržiūrėti bylą, tačiau 1898 m. karo teismas jį išteisino. Mirė 1923 m.
1882 m. – gamtininkas ir zoologas, gamtosaugos pradininkas Lietuvoje Tadas Ivanauskas. 1937 m. jo iniciatyva įsteigtas Žuvinto rezervatas, 1938 m. – Kauno zoologijos sodas. Mirė 1970 m.
1917 m. – anglų rašytojas, vienas populiariausių mokslinės fantastikos kūrėjų seras Arthuras Charlesas Clarke’as. Labiausiai jį išgarsino knyga „2001 metų kosminė odisėja“, kurioje pasakojama apie astronauto ryšį su nežemiška civilizacija, ir pagal ją Stanley Kubricko sukurtas filmas. Mirė 2008 m.
1936 m. – popiežius Pranciškus (Jorge Mario Bergoglio).
Mirė
1672 m. – paskutinis iš Vazų dinastijos Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras (63 m.). Jam valdant Abiejų Tautų Respublika nuolat kariavo.
1675 m. palaidotas (mirties data nežinoma) Nyderlandų baroko tapytojas Janas Vermeeris (apie 43 m.). Nebuvo populiarus gyvenamuoju laikotarpiu, bet vėliau tapo vienu žymiausių. Garsiausias jo paveikslas – portretas „Mergina su perlo auskaru“ pasidarė toks populiarus, kad buvo pramintas „Šiaurės Mona Liza“.
1898 m. – rusų verslininkas, mecenatas ir kolekcininkas Pavelas Tretjakovas (66 m.). Maskvoje įkūrė Rusijos dailei skirtą galeriją. Po brolio Sergejaus mirties sujungęs savo ir brolio kolekcijas padovanojo jas Maskvos miestui – buvo įkurta Tretjakovo galerija.
1904 m. – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Georgas Sauerweinas (73 m.). Jo eilėraštis „Lietuviais esame mes gimę“, kuriam muziką sukūrė Stasys Šimkus, tapo neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu.
1921 m. – prancūzų kompozitorius, vargonininkas, dirigentas ir pianistas Camille Saint-Saëns (86 m.). Žymiausi kūriniai – opera „Samsonas ir Dalila“ ir simfoninė poema „Danse Macabre“.
1922 m. praėjus savaitei po prezidento priesaikos radikalaus nacionalisto nušautas pirmasis Lenkijos prezidentas, kilęs iš Žemaitijos bajorų šeimos, Gabrielius Narutowiczius (57 m.).
1942 m. Vladimiro kalėjime Rusijoje mirė Lietuvos politikos ir valstybės veikėjas, Tautininkų sąjungos vienas įkūrėjų, atkurtos nepriklausomos Lietuvos pirmosios vyriausybės vadovas Augustinas Voldemaras (59 m.).
1944 m. – Vasario 16-osios Akto signataras, visuomenės, ūkio ir politikos veikėjas Jonas Vailokaitis (58 m.).
1964 m. – Vasario 16-osios Akto signataras, inžinierius Steponas Kairys (85 m.). Jo pastangomis SSRS okupuotų kraštų išlaisvinimo reikalavimas buvo keliamas Europos socialdemokratų partijų konferencijose ir suvažiavimuose.
1983 m. – poetas Antanas Miškinis (78 m.). Iškilo kaip vienas ryškiausių ketvirtojo dešimtmečio poetų neoromantikų, siekiančių sujungti tradicinę lietuvių lyriką su Vakarų modernizmu.
1993 m. – grafikas ir scenografas Rimtautas Vincentas Gibavičius (58 m.).
2009 m. – Rusijos politikas, radikalios ekonomikos reformos pereinant nuo planinės prie rinkos ekonomikos strategas Jegoras Gaidaras (53 m.). Buvo labiau gerbiamas užsienyje nei savo valstybėje, nes daugeliui rusų tapo užgriuvusių ekonominių sunkumų simboliu.
