Įvykiai Lietuvoje
1795 m. Rusijos imperatorė Jekaterina II paskelbė įsaką dėl dalies Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos prijungimo prie Rusijos imperijos ir padalijimo į dvi gubernijas – Vilniaus ir Slonimo.
1905 m. (pagal Julijaus kalendorių – gruodžio 1 d.) Vilniuje pasirodė pirmasis savaitraščio „Lietuvos ūkininkas“ numeris, redaguojamas Jono Vileišio.
1917 m. Voroneže iš įvairių lietuviškų partijų ir grupių atstovų, išskyrus socialdemokratus, sudaryta Vyriausioji lietuvių taryba Rusijoje. Rūpinosi ir kontroliavo karo pabėgėlių grįžimą į Lietuvą. Panaikinta 1918 m. balandžio 19 d. tautybių reikalų liaudies komisaro Josifo Stalino ir komisaro lietuvių reikalams Vinco Kapsuko nutarimu.
1991 m. gruodžio 14–15 d. Vilniuje vyko trečiasis Sąjūdžio suvažiavimas. Jame Sąjūdis pasiskelbė tampantis visuomeniniu politiniu judėjimu, turinčiu fiksuotą narystę. Buvusiems KGB agentams ir informatoriams, komunistinių organizacijų ir Lietuvos demokratinės darbo partijos nariams uždrausta priklausyti Sąjūdžiui.
2004 m. Seime patvirtinta Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamos Vyriausybės programa. A.M.Brazauskas premjero poste buvo iki 2006 m. birželio. Po jo atleidimo iki Gedimino Kirkilo paskyrimo premjeru Vyriausybės vadovo pareigas ėjo Zigmantas Balčytis.
Įvykiai pasaulyje
1900 m. vokiečių fizikas Maxas Planckas paskelbė savo atrastą absoliučiai juodo kūno spinduliavimo dėsnį, kuris vėliau pavadintas Plancko dėsniu.
1911 m. norvegų keliautojas poliarinių sričių tyrinėtojas Roaldas Amundsenas su keturiais palydovais šunų kinkiniu pirmasis pasiekė Pietų ašigalį.
1918 m. Simono Petliūros vadovaujama Ukrainos direktorija, surengusi sukilimą prieš Ukrainos ir Rusijos federacinės sąjungos šalininką etmoną Pavlo Skoropadskį, užėmė Kijevą ir paskelbė atkurianti Ukrainos liaudies respubliką.
1939 m. dėl agresijos prieš Suomiją Sovietų Sąjunga pašalinta iš Tautų Sąjungos. Balsuojant šiuo klausimu devynios valstybės, tarp jų Lietuva, Latvija ir Estija, susilaikė.
1960 m. JAV iniciatyva vietoj Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos įkurta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
1962 m. JAV erdvėlaivis „Mariner 2“ pirmą kartą praskriejo arti Veneros – 35 tūkst. km nuotoliu – ir tyrė jos atmosferą.
1970 m. paskelbus apie maisto produktų kainų pakėlimą pradėjo streikuoti Gdansko uosto darbininkai. Kitą dieną streikavo Gdynės, vėliau Ščecino darbininkai. Streikuotojai reikalavo atšaukti kainų pakėlimą, leisti kurti nepriklausomas profsąjungas, padidinti darbo užmokestį, paleisti suimtuosius. Milicijai ir kariuomenei leista šaudyti į protestuotojus. Per gruodžio streikus, oficialiais duomenimis, žuvo 45 žmonės, buvo sužeista 1165, suimta apie 3000. Dėl šių įvykių pasikeitė Lenkijos valstybinė ir partinė vadovybė. 1971 m. sausį–vasarį vėl kilus streikams vyriausybė atšaukė kainų pakėlimą.
1995 m. Bosnija ir Hercegovina, Jugoslavija bei Kroatija Paryžiuje pasirašė taikos sutartį, kuria užbaigtas 1992–1995 m. trukęs šių šalių karas. Sutarties projektas buvo parengtas Ohajo valstijos Deitono mieste. Jugoslavija pripažino Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomybę. Bosnija ir Hercegovina tapo federacine valstybe: bosnių ir kroatų gyvenamose vietose sukurta Bosnijos ir Hercegovinos Federacija, serbų – Serbijos Respublika. Į Bosniją ir Hercegoviną buvo įvestos NATO vadovaujamos tarptautinės taikos palaikymo pajėgos. Deitono sutarties 4 priedas turi Bosnijos ir Hercegovinos konstitucijos galią.
2004 m. – Prancūzijos prezidentas Jacques’as Chiracas atidarė Mijo viaduką pietinėje Prancūzijoje – tuo metu patį didžiausią pasaulyje. Jo ilgis – 2460 m, važiuojamosios dalies aukštis – 270 m virš žemės.
Gimė
1503 m. – prancūzų gydytojas ir farmakologas, astrologas, garsus viduramžių pranašas Nostradamus. Mirė 1566 m.
1546 m. – danų astronomas, astrologas ir alchemikas Tycho Brahe. Pagarsėjo tuo, kad anksčiau, nei buvo atrastas teleskopas, sugebėjo apskaičiuoti tikslias planetų buvimo vietas. Jo padėjėjas buvo Johanas Kepleris, kuris remdamasis mokytojo stebėjimų duomenimis, suformulavo planetų judėjimo dėsnius. Mirė 1601 m.
Mirė
1591 m. – ispanų katalikų kunigas, Bažnyčios mokytojas, krikščionių mistikas, vienuolinio gyvenimo reformatorius, šventasis Kryžiaus Jonas (49 m.). Savo celėje turėjo tik kryžių ir kiauras naktis melsdavosi iškėlęs kryžiumi rankas. Segovijos provincijoje įkūrė pirmąjį reformuotą, arba basųjų, karmelitų vienuolyną.
1799 m. – pirmasis JAV prezidentas George’as Washingtonas (67 m.).
1989 m. – rusų fizikas, SSRS vandenilinės bombos vienas kūrėjų, žmogaus teisių gynėjas, Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas (68 m.).
1990 m. – šveicarų dramaturgas, dailininkas ekspresionistas Friedrichas Dürenmatas (69 m.).
