Įvykiai Lietuvoje
1513 m. Vilniuje prie Šv. Jono parapinės bažnyčios duris atvėrė antroji pradinė miesto mokykla. Pirmoji, įsteigta prie Vilniaus katedros, paminėta 1397 m. Vilniaus kapitulos dokumentuose.
1925 m. Kaune atidarytas pirmasis dailės muziejus Lietuvoje – Čiurlionio galerija. 1944 m. pertvarkyta į Čiurlionio dailės muziejų – dabartinį Nacionalinį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejų. Tai yra didžiausias Lietuvoje valstybinis dailės muziejus.
1941 m. Vilniuje įkurta Lietuvos antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo karinė politinė organizacija Lietuvos laisvės armija. Vienas įkūrėjų ir pirmasis vadas buvo Kazys Veverskis, slapyvardžiu Senis. Organizacija buvo įkurta kaip būsimos Lietuvos kariuomenės branduolys nepriklausomybės atkūrimo atveju.
2012 m. Seimas patvirtino Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programą. Ši Vyriausybė dirbo iki 2016 m. gruodžio 13 d.
2016 m. Seimas patvirtino Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės programą.
Įvykiai pasaulyje
1642 m. olandų keliautojas ir pirklys Abelis Tasmanas atrado Naująją Zelandiją.
1949 m. Izraelio vyriausybė Jeruzalę paskelbė šalies sostine ir nurodė į ją iš Tel Avivo perkelti Knesetą ir vyriausybines institucijas. Taip Izraelis reagavo į Jungtinių Tautų gruodžio 10 d. rezoliuciją perduoti Jeruzalę ir jos apylinkes tarptautinės bendrijos kontrolei.
1974 m. įvedus konstitucijos pataisas Malta tapo respublika. Šalyje švenčiama Respublikos diena.
2003 m. amerikiečių kariai suėmė požeminėje slėptuvėje netoli savo gimtojo miesto Tikrito besislapstantį Irako diktatorių Saddamą Husseiną. Irako aukščiausiojo teismo nuteistas mirties bausme, 2006 m. gruodžio 30 d. pakartas.
2007 m. Lisabonoje pasirašyta Europos Sąjungos sutartis, dar vadinama Reformų sutartimi. Pagal Lisabonos sutartį, Europos Parlamento narių skaičius negali būti didesnis už 751, kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė negali turėti mažiau kaip 6 ir daugiau kaip 96 Europos Parlamento narius. Įsteigta nauja – Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininko – pareigybė. Lisabonos sutartis nustatė, kad Europos Sąjungos Taryba priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus tam tikrus numatytus atvejus. Pagal Lisabonos sutartį, kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė turi galimybę į Europos Komisiją deleguoti po 1 narį.
Gimė
1553 m. – Navaros ir Prancūzijos karalius, Burbonų dinastijos pradininkas Henrikas IV Navarietis. Sustiprino absoliutizmą, laikėsi protekcionistinės politikos, skatino manufaktūrinę gamybą. 1604 m. jam valdant pradėta Kanados kolonizacija. Mirė 1610 m.
1797 m. – vokiečių rašytojas Heinrichas Heine. Mirė 1856 m.
1930 m. – prozininkė humoristė Vytautė Žilinskaitė.
1982 m. – treko dviratininkė, pasaulio čempionė Simona Krupeckaitė.
Mirė
1204 m. – žydų racionalistinės krypties filosofas, judaizmo teisės halachos autoritetas, gydytojas Maimonidas (69 m.). Suformulavo trylika judaizmo principų, remdamiesi jais judėjai laikosi bendrų religinių nuostatų. Palaidotas Tiberijoje, Izraelio šiaurės rytuose, jo kapas yra judėjų piligrimystės vieta.
1466 m. – ankstyvojo Renesanso italų skulptorius Donatello (80 m.). Harmoningo renesansinio žmogaus fizinį ir dvasinį grožį perteikė statuloje „Dovydas“, sukurtoje apie 1440 metus.
1521 m. – Portugalijos karalius Emanuelis I (52 m.). Jam valdant Vasco da Gama apiplaukė Afriką ir atrado prekybos kelią su Rytais, Lisabona tapo svarbiausiu Europos uostu.
1944 m. – rusų tapytojas ir grafikas, abstrakcionizmo pradininkas Vasilijus Kandinskis (78 m.). V.Kandinskio abstrakcijų raiškos galimybių tyrinėjimas pelnė jam vieno svarbiausių moderniojo meno inovatorių vardą.
2002 m. – prozininkas Jurgis Kunčinas (55 m.).
