Įvykiai Lietuvoje
1917 m. Lietuvos Tarybos nariai, spaudžiami Vokietijos valdžios, pasirašė prieštaringo turinio deklaraciją dėl Lietuvos valstybės atkūrimo su sostine Vilniumi. Joje prašoma Vokietijos apsaugos ir pagalbos, pasisakoma už Lietuvos valstybės amžinus ir tvirtus ryšius su Vokietija. Pagal šią deklaraciją Lietuva turėjo būti nuolatiniais ryšiais susieta su Vokietija karo, susisiekimo, muitų ir piniginės sistemos konvencijomis. 1918 m. kovo 23 d. šio dokumento pagrindu Vokietija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos valstybę, bet kaip priklausomą nuo Vokietijos.
1920 m. gruodžio 11–24 d. vyko Lenkų karinės organizacijos narių (peoviakų), 1919 m. vasarą mėginusių Lietuvoje įvykdyti valstybinį perversmą, teismas. Buvo teisiami 73 asmenys, dauguma nuteistųjų iš karto amnestuoti, kiti paleisti anksčiau laiko arba iškeisti į Vilniuje lenkų kalinamus lietuvius.
1920 m. lakūnas Jurgis Dobkevičius lėktuvu „Fokker D 7“ pirmasis Lietuvoje atliko mirties kilpą.
1938 m. paskutinį kartą išrinktas Klaipėdos krašto įstatymų leidžiamoji institucija Seimelis, kurį pagal Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymą nuo 1925 m. visuotiniu tiesioginiu slaptu balsavimu trejiems metams rinko Lietuvos piliečiai, turintys Klaipėdos krašto gyventojo pasą.
1988 m. Vilniuje atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Jo prezidentu išrinktas Artūras Poviliūnas.
1990 m. Aukščiausioji Taryba priėmė Policijos įstatymą.
Įvykiai pasaulyje
1618 m. Deulino kaime netoli dabartino Sergijev Posado Maskvos srityje Abiejų Tautų Respublika keturiolikai su puse metų sudarė paliaubas su Rusija. Ši Abiejų Tautų Respublikai pripažino Smolenską, Severianų Naugardo ir Starodubo žemes. Lenkija iš nelaisvės paleido caro Michailo Romanovo tėvą metropolitą Filaretą.
1816 m. Indiana tapo 19-ąja JAV valstija.
1946 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje, priimtoje remiantis Indijos, Kubos ir Panamos siūlymu paskelbti genocidą tarptautiniu nusikaltimu, įtvirtintas genocido terminas. Terminą pirmą kartą 1944 m. pavartojo lenkų teisininkas Raphaelis Lemkinas. Teisiškai buvo apibrėžtas 1946 m. Tarptautinio karo tribunolo Niurnberge kaltinamajame akte.
1946 m. įkurtas Jungtinių Tautų vaikų fondas. Ankstyvuoju veiklos laikotarpiu teikė humanitarinę pagalbą Europos šalių ir Kinijos vaikams, nukentėjusiems nuo Antrojo pasaulinio karo, vėliau fondo įgaliojimai buvo išplėsti. 1965 m. fondo veikla įvertinta Nobelio taikos premija.
1958 m. buvusi Prancūzijos užjūrio teritorija Aukštutinė Volta, dabar Burkina Fasas, tapo autonomine respublika. Šalyje švenčiama Respublikos diena.
1994 m. Rusijos gynybos ir vidaus reikalų ministerijos daliniai, vykdydami Rusijos prezidento Boriso Jelcino įsaką „Dėl neteisėtų ginkluotų grupuočių veiklos pažabojimo Čečėnijos Respublikos teritorijoje“, įsiveržė į Čečėniją – prasidėjo Pirmasis Čečėnijos karas. Ginkluotas konfliktas buvo nutrauktas 1996 m. pasirašius paliaubas. 1999 m. spalio 4 d. Rusija pradėjo Antrąjį karą su Čečėnija, nesutinkančia pasirašyti sutarties dėl priklausymo Rusijos Federacijai.
Gimė
1792 m. – austrų katalikų kunigas, sukūręs pasaulyje labiausiai žinomos giesmės „Tyli naktis“ tekstą, Josephas Franzas Mohras. Mirė 1848 m.
1803 m. – prancūzų kompozitorius ir dirigentas Hectoras Berliozas. Mirė 1869 m.
1843 m. – vokiečių bakteriologas, atradęs tuberkuliozę, cholerą ir juodligę sukeliančias bakterijas, Nobelio premijos laureatas Robertas Kochas. Mirė 1910 m.
1852 m. – Lietuvos didikas, fotografas Benediktas Henrikas Tiškevičius. 1875 m. įsigijo jachtą ir keliavo aplink pasaulį. Mirė 1935 m.
1918 m. – rusų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Aleksandras Solženycinas. Daug nukentėjęs nuo sovietinės sistemos gyvenimo pabaigoje tapo labai aršus Vakarų pasaulio kritikas ir nacionalistas. Kritikavo rusų demokratus, tvirtino, kad Vakarų kultūra kelia grėsmę ir kalbėjo apie ypatingą Rusijos kelią. Mirė 2008 m.
1940 m. – kino režisierius Algirdas Dausa. Žymiausias jo darbas – su režisieriumi Almantu Grikevičiumi 1968 m. sukurtas psichologinis vaidybinis filmas „Jausmai“, Sovietų Sąjungoje, išskyrus Lietuvą, draustas rodyti. Mirė 2017 m.
Mirė
384 m. – popiežius, šventasis Damazas I (apie 79 m.). Pirmasis Romos bažnyčią pavadino Apaštalų Sostu. 380 m. prisidėjo prie krikščionybės paskelbimo valstybine religija Romos imperijoje.
2012 m. – rusų operos dainininkė Galina Višnevskaja (86 m.).
