Įvykiai Lietuvoje
1794 m. nuslopinus sukilimą Rusijos kariuomenės Lenkijoje ir Lietuvoje vyriausiasis vadas generolas Nikolajus Repninas manifestu buvusios LDK gyventojams, prisiekusiems ištikimybę Rusijos imperijos valdžiai, garantavo saugumą, tikėjimo ir verslo laisvę.
1919 m. Lietuvos prezidento aktu sudaryta politinių šalies jėgų spektrą atspindinti Vyriausioji rinkimų komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas Petras Leonas. Jis buvo visų 1920–1926 m. sudarytų Vyriausiųjų rinkimų komisijų pirmininku.
1946 m. įsteigtas Pietų Lietuvos srities ir Tauro apygardos partizanų žymuo-juostelė „Už uolumą“, teiktas pareigingumu ir organizaciniais gabumais pasižymėjusiems kovotojams bei jų rėmėjams, ir „Už narsumą“, teiktas už narsumą ir sumanumą.
1988 m. Kaune atkurta Lietuvos esperantininkų sąjunga.
1990 m. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu George’u Bushu.
1991 m. Lietuva ir Europos laisvosios prekybos asociacija Ženevoje pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją.
Įvykiai pasaulyje
1520 m. Vitenbergo universiteto kieme Martinas Lutheris viešai sudegino popiežiaus Leono X bulę „Exsurge Domine“, kuria buvo perspėtas, kad jam gresia atskyrimas nuo Katalikų Bažnyčios, jei neatsiims savo religinės doktrinos – 95 tezių. Šių tezių paveiktoje visuomenėje prasidėjo nacionalinis ir reformacinis judėjimas, nukreiptas prieš Katalikų Bažnyčią ir popiežių.
1868 m. Londone, netoli Vestminsterio tilto, pradėjo veikti pirmasis pasaulyje eismą reguliuojantis gatvės šviesoforas. Šį įrenginį sukūrė žinomas Didžiosios Britanijos geležinkelio semaforų specialistas Johnas Peake’as Knightas. Šviesoforas buvo junginėjamas rankomis. Naktį būdavo įjungiamas dujinis prožektorius, kuriame eismą reguliavo įprastos žalia ir raudona šviesos.
1898 m. Paryžiaus taikos sutartimi baigėsi Ispanijos ir JAV karas, kilęs dėl JAV siekių perimti Ispanijos kolonijas Vidurio Amerikoje ir Azijoje. JAV atiteko Puerto Rikas (tapo JAV valda), Guamas ir Filipinai. Kuba formaliai paskelbta nepriklausoma, bet iki 1934 m. buvo kontroliuojama JAV.
1901 m. Stokholme ir Christianijoje (dabar Oslas) įteiktos pirmosios Nobelio premijos.
1948 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Paryžiuje priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – pirmasis universalus tarptautinis dokumentas, įtvirtinęs ir bendrai apibūdinantis žmogaus teises. Deklaracijos tekstą keletą metų rengė speciali komisija, vadovaujama JAV prezidento Franklino Roosevelto žmonos Eleonoros Roosevelt. Nuo 1950 m. Jungtinių Tautų sprendimu ši diena minima kaip Žmogaus teisių diena.
1974 m. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime, kuriam pirmininkavo prezidentas Valéry Giscard’as d’Estaing’as, įsteigta Europos Vadovų Taryba. Ji buvo sukurta siekiant sudaryti neformalų valstybių ir vyriausybių vadovų diskusijų forumą.
1974 m. rašytojas Aleksandras Solženicynas, jau išsiųstas iš Sovietų Sąjungos, gavo 1970 m. jam paskirtą Nobelio premiją. 1972 m. balandžio mėn. sovietų valdžia atsisakė išduoti vizas švedų delegacijai, kuri norėjo rašytojui šią premiją įteikti.
2012 m. už taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių vertybių puoselėjimą Europoje Nobelio taikos premija paskirta Europos Sąjungai.
Gimė
1866 m. – nacių okultistas Karlas Maria Wiligutas. Jis buvo vienintelis okultistas, tiesiogiai daręs įtaką Trečiajam reichui, dėl to dar vadintas „Himlerio Rasputinu“. Tvirtino, kad Biblija sukurta germanų ir skirta jų senajam dievui Kristui, o krikščionys, masonai ir judėjai ją sufalsifikavo. Mirė 1946 m.
1901 m. – Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas Juozas Vitkus (slapyvardis Kazimieraitis). Įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, vėliau suformavo Merkio rinktinę, kuri po jo žūties pavadinta Kazimieraičio vardu. 1945 m. lapkričio mėn. įkūrė „A“ apygardą, o 1946 m. pavasarį, susitikęs su Tauro apygardos pareigūnais, suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu. Žuvo 1946 m.
1920 m. – teatro aktorius Jonas Kavaliauskas. Mirė 2007 m.
Mirė
1798 m. – architektas, žymiausias Lietuvos brandžiojo klasicizmo atstovas Laurynas Stuoka-Gucevičius (45 m.).
1865 m. – pirmasis Belgijos karalius Leopoldas I (75 m.). Karūnuotas 1831 m. liepos 21-ąją – ši diena yra Belgijos nacionalinė šventė.
1896 m. – švedų chemikas, inžinierius Alfredas Nobelis (63 m.).
1936 m. – italų rašytojas ir dramaturgas, Nobelio premijos laureatas Luigi Pirandello (69 m.). Išgarsėjo Romoje įkūręs teatrą „Teatro d’arte“.
1987 m. – Vilniuje gimęs pasaulinio garso smuikininkas virtuozas Jascha Heifetzas (86 m.).
2006 m. – generolas, Čilės diktatorius Augusto Pinochetas Ugarte (91 m.).
2008 m. – rašytojas, politikos ir visuomenės veikėjas Vytautas Petkevičius (78 m.).
2009 m. – kompozitorius, populiariausios lietuviškos operos „Pilėnai“ autorius Vytautas Klova (83 m.).
