Įvykiai Lietuvoje
1919 m. įsigaliojo Laikinieji Lietuvos muitinių įstatai. Jie numatė dviejų kategorijų muitines: pirmosios kategorijos muitinėje dirbo apie 20, antrosios – apie 10 žmonių. Didžiausioje – Virbalio – muitinėje dirbo per 60 žmonių. Gegužės 8-oji laikoma Lietuvos muitinės įkūrimo diena.
1924 m. Paryžiuje Ambasadorių konferenciją sudarančios valstybės Didžioji Britanija, Italija, Japonija ir Prancūzija pasirašė su Lietuva Klaipėdos krašto konvenciją ir kraštas autonomijos teisėmis buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Konvencija, kaip tarptautinės teisės aktas, buvo Klaipėdos krašto suverenumo teisių Lietuvos valstybei galutinis pripažinimas.
1926 m. gegužės 8–10 d. vyko III Seimo rinkimai. Jame iš 92 narių daugumą gavo valstiečiai liaudininkai (22 atstovai) ir socialdemokratai (15 atstovų). Krikščionys demokratai gavo 14, Ūkininkų sąjunga – 11, Darbo federacija – 5, Tautininkų sąjunga – 3, Ūkininkų partija – 2 vietas. Dar 9 vietas turėjo tautinės mažumos. III Seimas panaikino karo padėtį ir demokratijos suvaržymus, prezidentu išrinko Kazį Grinių.
1926 m. Lietuvos vyriausybė nusprendė oficialiai atnaujinti diplomatinius santykius su Vatikanu. Atstovu prie Šventojo Sosto buvo paskirtas diplomatas Petras Klimas. Šventasis Sostas sutiko įsteigti internunciatūrą Kaune, tačiau internuncijus atvyko tik 1927‑ųjų balandį.
1990 m. vėl pradėtas leisti laikraštis „Lietuvos aidas“. 1917 m. jį įkūrė ir oficialiu redaktoriumi buvo Antanas Smetona. Dabar išėjo kaip Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų Tarybos laikraštis. Tęsdamas senąsias tradicijas laikraštis pirmąjį puslapį pradėjo Parlamento kronika. Atgimusio leidinio redaktoriumi Aukščiausios Tarybos Prezidiumo sprendimu buvo paskirtas Saulius Stoma.
2008 m. Seimas ratifikavo Lisabonos sutartį, kitaip vadinamą Europos Sąjungos reformų sutartimi.
2014 m. priimta Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pataisa, uždraudusi nuo 2015 m. sausio 1 d. LRT eteryje komercinę reklamą ir nustačiusi LRT finansavimo iš valstybės biudžeto apskaičiavimo modelį.
Įvykiai pasaulyje
1871 m. Vašingtone Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos susitarė dėl laisvos laivybos Šv.Lauryno upe ir Mičigano ežeru.
1902 m. Martinikos saloje išsiveržęs Mon Pelė ugnikalnis sunaikino vieną didžiausių salos miestų Sent Pjero. Žuvo apie 26 tūkst., kitais duomenimis – 30–40 tūkst. žmonių.
1937 m. Iranas pasirašė nepuolimo sutartis su Iraku, Turkija ir Afganistanu.
1945 m. SSRS reikalavimu Vokietija Berlyne dar kartą pasirašė galutinės kapituliacijos aktą.
1990 m. Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas George’as Bushas susitiko su Vytautu Landsbergiu ir kitais Baltijos šalių vadovais.
Gimė
1884 m. – JAV prezidentas Harry S.Trumanas. Siekė sustabdyti komunizmo plitimą, buvo vienas NATO ir Jungtinių Tautų įkūrimo iniciatorių. Mirė 1972 m.
1899 m. – ekonomistas ir filosofas, žymiausias Austrų ekonomikos mokyklos atstovas, Nobelio premijos laureatas Friedrchas Augustas von Hayekas. Mirė 1992 m.
1906 m. – italų kino režisierius, vienas neorealizmo pradininkų Roberto Rossellini. Sukūrė šios srovės manifestu laikomą antifašistinį filmą „Roma – atviras miestas“. Mirė 1977 m.
1914 m. – iš Lietuvos kilęs prancūzų rašytojas Romainas Gary. Mirė 1980 m.
1930 m. – kompozitorius, Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Laurušas. Mirė 2019 m.
Mirė
1551 m. Krokuvoje mirė Barbora Radvilaitė (apie 30 m.). Karalienė norėjo, kad ją palaidotų Lietuvoje. Jos palaikai iš Krokuvos iškilmingos procesijos buvo parlydėti į Vilnių, kelionė užtruko beveik mėnesį. Visą kelią mylimosios karstą lydėjo gedintis Žygimantas Augustas. Birželio 22 d. Barbora Radvilaitė iškilmingai palaidota Vilniaus katedros rūsio kriptoje.
1903 m. – prancūzų tapytojas postimpresionistas Paulis Gauguinas (54 m.).
