Įvykiai Lietuvoje
1863 m. Biržų girios pakraštyje prasidėjo didžiausias Lietuvos sukilėlių susirėmimas su Rusijos kariuomene per 1863–1864 m. sukilimą. Susijungusius Zigmanto Sierakausko ir Boleslovo Koliškos būrius puolė priešakinis Rusijos kariuomenės rinktinės dalinys. Prie Gudiškio kaimo įvyko lemiamos kautynės, kurias sukilėliai pralaimėjo, Z.Sierakauskas ir B.Koliška pateko į nelaisvę. Kautynėms baigiantis atvykę Antano Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai nebegalėjo pakeisti padėties.
1904 m. Rusijos caras panaikino lietuviškos spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimą. Siekdama surusinti Lietuvos gyventojus caro valdžia 1864 m. buvo uždraudusi ne tik lotyniškąjį, bet ir gotiškąjį raidyną, o viešose vietose kabino lenteles su perspėjimu, kad kalbėti lietuviškai griežtai draudžiama. 40 metų oficiali spauda gyvavo tik rusišku raidynu. Lietuvoje švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.
1919 m. pirmuoju Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju vadu buvo paskirtas Rusijos ir Japonijos bei I pasaulinio karų dalyvis, generolas Silvestras Žukauskas.
1937 m. Rygoje vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė tapo Europos čempione.
1995 m. pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos bevizio režimo sutartis.
Įvykiai pasaulyje
1274 m. Lione prasidėjo keturioliktasis visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas. Sušaukė popiežius Grigalius X, siekdamas Graikų ir Katalikų Bažnyčių unijos ir norėdamas organizuoti kryžiaus žygį į Šventąją Žemę bei reformuoti Bažnyčią.
1765 m. Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis už nuopelnus Tėvynei ir valdovui įsteigė Šventojo Stanislovo ordiną. Jį galėjo gauti tik bajorai, pateikę keturių kartų herbus iš tėvo ir motinos pusės. Ordiną valdovas teikdavo šv. Stanislovo dieną – gegužės 8-ąją.
1875 m. Rusija ir Japonija pasirašė sutartį, pagal kurią Rusijai atiteko Sachalinas, Japonijai – Kurilų salos.
1915 m. vokiečių povandeninis laivas nuskandino britų keleivinį laivą „Lusitania“. Iš 1960 laive buvusių keleivių nuskendo 1198.
1945 m. JAV armijos generolo Dwighto Davido Eisenhowerio būstinėje Reimse, apie 130 km į šiaurės rytus nuo Paryžiaus, Vokietijos kariuomenės generolas Alfredas Jodlis Vokietijos karinės vadovybės vardu pasirašė besąlygės kapituliacijos II pasauliniame kare aktą. SSRS reikalavimu gegužės 8 d. aktas pasirašytas dar kartą Berlyne.
1954 m. Indokinijos kare vietnamiečiai užėmė Dien Bien Phu miestą Vietnamo šiaurėje. Šis miestas buvo tapęs prancūzų kariuomenės įtvirtinta stovykla, todėl jo užėmimas tapo Prancūzijos kolonijinės valdžios pralaimėjimo Indokinijoje simboliu.
2017 m. Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 39 m. Emmanuelis Macronas, surinkęs 66 proc. balsų, įveikė Marine Le Pen ir tapo jauniausiu valstybės vadovu nuo Napoleono I laikų.
Gimė
1833 m. – vokiečių kompozitorius Johannesas Brahmsas. Mirė 1897 m.
1840 m. – rusų kompozitorius ir dirigentas, vienas žymiausių simfonizmo kūrėjų Piotras Čaikovskis. Mirė 1893 m.
1861 m. – Indijos rašytojas ir visuomenės veikėjas, Nobelio premijos laureatas Rabindranathas Tagore. Pritarė tik nesmurtinei nacionalinio išsivadavimo kovai. Mirė 1941 m.
1919 m. – Argentinos politikė María Eva de Perón. Būdama prezidento žmona darė didelę įtaką vyriausybei. Argentinos Nacionalinis Kongresas suteikė jai Nacijos dvasinės lyderės titulą. Mirė 1952 m.
1947 m. – vienas žymiausių lietuvių skulptorių, Nacionalinės premijos laureatas Stanislovas Kuzma. Mirė 2012 m.
Mirė
1825 m. – italų kompozitorius, Vienos konservatorijos pirmasis direktorius Antonio Salieri (74 m.). Paplitusi versija, kad A.Salieri nunuodijo W. A.Mozartą, tyrinėtojų yra neigiama, bet dėl tokio įtarimo A.Salieri muzika ilgai buvo užmiršta.
