Įvykiai Lietuvoje
1434 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis LDK bajorams suteikė privilegiją, kuria sulygino bajorų stačiatikių ir katalikų teises. Taip siekė į savo pusę palenkti LDK rytinių sričių slavų bajorus, remiančius buvusį valdovą Švitrigailą.
1929 m. vakare Kauno miesto sode pasikėsinta į premjerą Augustiną Voldemarą, kai premjeras su žmona ėjo į koncertą Valstybės teatre. Per incidentą buvo nušautas premjero adjutantas Pranas Gudynas (g. 1900 m.). Pasikėsinimą įvykdė 3 studentai aušrininkai, du iš jų – Andrius Bulota ir Martynas Gudelis pabėgo į Lenkiją, Aleksandras Vosylius vėliau buvo nuteistas mirties bausme.
2009 m. į Vilnių su dviejų dienų valstybiniu vizitu atvyko Ispanijos karalius Juanas Carlosas I ir karalienė Sofia.
Įvykiai pasaulyje
1312 m. Prancūzijos pietryčiuose Vjeno mieste baigėsi penkioliktasis visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas. Jis Prancūzijos karaliaus Pilypo IV reikalavimu panaikino tamplierių ordiną, jo turtų didžioji dalis atiteko karaliui.
1840 m. Didžiosios Britanijos pašto tarnyba išleido pirmąjį pasaulyje pašto ženklą, vadinamąjį Juodąjį pensą. Jame juodos spalvos fone profiliu buvo pavaizduota karalienė Viktorija ir užrašytas nominalas. Netrukus buvo išleistas ir Mėlynasis pensas.
1950 m. Bostone, susijungus Lietuvių rašytojų tremtinių ir Šiaurės Amerikos rašytojų draugijoms, įkurta lietuvių išeivijos rašytojus vienijanti Lietuvių rašytojų draugija.
1953 m. Prancūzijos prezidentas Charles’is de Gaulle’is paleido jo paties 1947 m. įkurtą politinę partiją „Prancūzų tautos susivienijimas“. Ch.de Gaulle’is buvo įsitikinęs, kad partijos skaldo tautą, dėl to „Prancūzų tautos susivienijimo“ veikloje galėjo dalyvauti ir kitų partijų, išskyrus komunistus ir Vichy režimo šalininkus, nariai.
1994 m. pradėtas eksploatuoti geležinkelio tunelis po Pa de Kalė sąsiauriu, jungiantis Prancūziją ir Didžiąją Britaniją. Eurotunelis yra ilgiausias pasaulyje povandeninis ir tarptautinio susisiekimo tunelis, vienas žymiausių XX a. statinių. Jo ilgis yra 50,5 km, iš jų 39 km eina po sąsiaurio dugnu.
Gimė
1405 m. – albanų nacionalinis didvyris, išsivadavimo iš Osmanų valdžios vadas, daugelio Balkanų tautų liaudies dainų herojus Skanderbegas. Mirė 1468 m.
1574 m. – popiežius Inocentas X. Romoje užbaigė Šv.Petro bazilikos statybą, pastatydino naujus Kapitolijaus rūmus. Mirė 1655 m.
1758 m. – prancūzų revoliucionierius, vienas žymiausių Prancūzijos revoliucijos veikėjų, jakobinų lyderis Maximilienas Robespierreʼas. Giljotinuotas 1794 m.
1761 m. – gamtininkas, Vilniaus universiteto botanikos sodo kūrėjas Stanislovas Bonifacas Jundzilas. Mirė 1847 m.
1856 m. – austrų psichologas ir psichiatras Sigmundas Freudas. Vienas pirmųjų psichologiniu požiūriu tyrė seksualumo raidą. Mirė 1939 m.
1856 m. – JAV keliautojas, Arkties tyrėjas Robertas Edwinas Peary. Pirmasis šunimis kinkytomis rogėmis nukeliavo skersai Grenlandijos apie 800 km ir įrodė, kad Grenlandija yra sala. Mirė 1920 m.
1938 m. – pirmoji Lietuvos televizijos diktorė Gražina Bigelytė. Mirė 2009 m.
1970 m. – pirmoji JAV ponia Melania Trump.
Mirė
1859 m. – vokiečių gamtininkas Alexanderis von Humboldtas (89 m.). Pirmasis išmatavo srovės greitį Klaipėdos sąsiauryje. Jo ir brolio Wilhelmo vardu vadinamas universitetas Berlyne.
1992 m. – kino aktorė ir dainininkė Marlene Dietrich (90 m.). Pasisakė prieš nacizmą, per II pasaulinį karą surengė daugiau kaip 500 koncertų Sąjungininkų kariams.
