Įvykiai Lietuvoje
1447 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis, norėdamas užsitikrinti LDK ponų paramą jam tampant Lenkijos karaliumi, suteikė LDK bajorams, Katalikų Bažnyčiai ir miestiečiams privilegiją. Joje pažadėjo nemažinti LDK teritorijos, į valstybines pareigas skirti tik vietos didikus, nesuimti bajoro be teismo, leisti jiems laisvai išvykti į užsienį. Didysis kunigaikštis ponų naudai atsisakė prievolių, kurias jam iki tol atlikdavo bajorų valstiečiai. Tai buvo pirmoji privilegija su didžiojo kunigaikščio įsipareigojimais.
1543 m. Žygimantas Augustas vedė Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando I 16 metų dukterį Elžbietą Habsburgaitę. Po 2 metų Elžbieta mirė.
1940 m. Telšiuose atidaryta pirmoji Lietuvoje filatelijos paroda.
2000 m. Lietuvos užsienio reikalų ministras ir Šventojo Sosto apaštalinis nuncijus Vilniuje pasirašė sutartį, reglamentuojančią kariuomenėje tarnaujančių katalikų ganytojišką globą. Šventasis Sostas numatė paskirti ordinarą – vyskupą, kuris rūpinsis karių sielovada. Kariai katalikai tapo lyg atskira vyskupija su tikinčiaisiais, tačiau be teritorijos.
2007 m. pirmą kartą surengta Gatvės muzikos diena.
Įvykiai pasaulyje
553 m. Konstantinopolyje prasidėjo penktasis visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas. Susirinkimas pasmerkė monofizitus, kurie mokė, kad Jėzus Kristus buvo tik Dievas, turėjęs vieną prigimtį.
1949 m. dešimt Europos valstybių – Airija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Italija, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Prancūzija ir Švedija – įkūrė Europos Tarybą. Institucija skatina Europos vienijimosi procesus, bet Tarybos narės nebendradarbiauja karinio saugumo ir gynybos srityje.
1955 m. įsigaliojo Paryžiuje 1954 m. pasirašyti NATO valstybių susitarimai dėl karinės sąjungos su Vokietijos Federacine Respublika ir dėl okupacinio režimo šioje valstybėje panaikinimo. Paryžiaus susitarimų dalyvės, siekdamos atsispirti SSRS karinės galios stiprėjimui, pakvietė VFR įstoti į NATO.
1961 m. pirmasis JAV astronautas Alanas Bartlettas Shepardas erdvėlaiviu „Mercury 3“ 15 minučių skriejo balistine trajektorija ir būdamas nesvarumo būsenos valdė erdvėlaivį.
Gimė
1813 m. – danų filosofas, egzistencinės filosofijos pradininkas, vienas žymiausių religijos filosofų Sørenas Aabye Kierkegaard’as. Mirė 1855 m.
1818 m. – Vokietijos politikos filosofas, sociologas, ekonomistas, darbininkų judėjimo organizatorius, socializmo ir komunizmo teorijos pradininkas Karlas Marxas. Mirė 1883 m.
1819 m. – lenkų kompozitorius, daug metų gyvenęs Vilniuje, Stanisławas Moniuszko. Buvo Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas. Mirė 1872 m.
1846 m. – vienas žymiausių lenkų rašytojų, Nobelio premijos laureatas Henrykas Sienkiewiczius. Jo romane „Tvanas“ vaizduojama švedų invazija į Abiejų Tautų Respubliką, daugelis romano scenų vyksta Lietuvoje, Kėdainių apylinkėse. Mirė 1916 m.
1877 m. – rusų jūrininkas, Arkties tyrėjas Georgijus Sedovas. Žuvo 1914 m., mėgindamas šunimis kinkytomis rogėmis pasiekti Šiaurės ašigalį.
1879 m. – politikas, diplomatas, Vasario 16-osios Akto signataras, Lietuvos demokratų partijos vienas steigėjų Jurgis Šaulys. Mirė 1948 m.
1908 m. – Lietuvos karo ir antisovietinio pasipriešinimo veikėjas Vytautas Bulvičius. Su kitais sutelkė rezistentų grupę, kuri tapo Lietuvių aktyvistų fronto Vilniaus štabu. Bulvičiaus grupė veikė įslaptintais trejetais arba penketais, kurių nariai žinojo tik savo ar gretimos grupės po 2 narius. Dėl konspiracijos jie gaudavo vien žodinius nurodymus. 1941 m. sušaudytas sovietų.
Mirė
1821 m. – Prancūzijos imperatorius, vienas žymiausių monarchų Napoleonas I (51 m.). Mirė tremtyje Didžiosios Britanijos valdomoje Šv. Elenos saloje, palaikai 1840 m. perkelti į Invalidų bažnyčią Paryžiuje.
1918 m. – gruzinų savamokslis dailininkas Niko Pirosmanašvilis (Pirosmanis, 56 m.). Ant klijuotės, rečiau kartono ar skardos tapė kaimo buities vaizdus, švenčių scenas, gyvūnus, portretus. Išgarsėjo po mirties, rusų dailininkams avangardistams surengus jo kūrinių parodą.
