Įvykiai Lietuvoje
1803 m. patvirtintas Vilniaus universiteto ir Vilniaus švietimo apygardos mokyklų statutas. Švietimo apygarda apėmė teritoriją, kuri po Respublikos padalijimų su beveik 9 mln. gyventojų atiteko Rusijai: Vilniaus, Gardino, Minsko, Mogiliavo, Vitebsko, Kijevo, Voluinės ir Podolės gubernijas. Universiteto ir jo apygardos veiklą kontroliavo valstybė per caro paskirtą universiteto kuratorių kunigaikštį Adomą Jurgį Čartoriskį. Jo priežiūroje Vilniaus universitetas tapo grynai lenkiška įstaiga ir Lietuvoje skleidė lenkišką kultūrą. Tuo metu universitetas turėjo 4 fakultetus: Fizikos ir matematikos, Medicinos, Moralinių ir politinių mokslų bei Literatūros ir laisvųjų menų.
1950 m. sovietų valdžios nurodymu Vilniuje susprogdinti trys gelžbetoniniai kryžiai, 1916 m. pastatyti Kalnų parke ant Plikojo kalno. Manoma, šioje vietoje XIV a. viduryje buvo nukankinti trys legendiniai krikščionys.
1953 m. sovietų saugumas kankinimais išgavo iš Laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio asmens sargybinio Žemaičio bunkerio vietą. Pro vėdinimo angas į bunkerį įmetę dujines granatas suėmė ketverius metus labiausiai ieškotą lietuvių kovotoją.
1994 m. privatizuota valstybinė trąšų gamybos įmonė „Azotas“. Ji pervadinta bendrove „Achema“.
Įvykiai pasaulyje
1434 m. netoli Prahos prie Lipanų įvyko Čekijos bajorų katalikų ir husitų mūšis, kurį husitai pralaimėjo. Šiuo mūšiu Čekijoje baigėsi husitų kovos su katalikais.
1814 m. Paryžiuje Prancūzija su Austrija, Didžiąja Britanija, Portugalija, Prūsija, Rusija ir Švedija pasirašė sutarį, kuria buvo užbaigti Napoleono I karai. Prancūzijai liko 1792 m. sausio 1 d. turėta teritorija, Didžioji Britanija jai grąžino visas kolonijas, išskyrus Tobagą, Sent Lusiją ir dabartinį Mauricijų. Į valdžią grąžinta Burbonų dinastija. Numatyta atkurti Olandijos, Šveicarijos, Italijos valstybių nepriklausomybę. Sutartis nebuvo detali, Napoleono I anksčiau užgrobtų teritorijų sienoms sureguliuoti buvo numatyta sušaukti Vienos kongresą.
1896 m. Maskvoje Chodynkos lauke imperatoriaus Nikolajaus II vainikavimo iškilmių šventės spūstyje žuvo, oficialiais duomenimis, 1389 žmonės, 900–1300 buvo sužaloti. Chodynkos lauke buvo susirinkę apie 500 000 žmonių. Pasklidus gandams, kad dalijamos aukso monetos ir kitos dovanos, minia ėmė veržtis lauko pakraščiuose įrengtų prekystalių ir paviljonų link. Apie 1800 buvusių policininkų jos nepajėgė suvaldyti. Nepaisant tragedijos šventė nebuvo atšaukta ir vyko pagal programą – 14 val. į Chodynkos lauką, iš kurio jau buvo išgabenti žuvusieji ir sužeistieji, atvyko Nikolajus II.
1916 m. Šveicarijos mieste Lozanoje susirinko pirmoji lietuvių konferencija, išsikėlusi uždavinį koordinuoti įvairių kraštų lietuvių politinę veiklą. Joje dalyvavo 10 lietuvių iš Šveicarijos, JAV ir Rusijos, konferencijai pirmininkavo Martynas Yčas. Per diskusijas JAV lietuvių atstovai nepritarė Lietuvos politinių veikėjų siekiams suartėti su Vokietija, M. Yčas kalbėjo apie Lietuvos autonomijos galimybę Rusijos sudėtyje.
1925 m. Kinijoje Šanchajaus specialiame užsieniečių rajone kilo masiniai protestai prieš užsieniečius. Panaudojusi ginklus policija su demonstrantais susidorojo. Kitą dieną mieste prasidėjo visuotinis streikas, protesto demonstracijos ir streikai persimetė į Pekiną ir kitus miestus. Gegužės trisdešimtosios incidentas šalyje labai radikalizavo visuomenės nuotaikas, susidūrimai vyko iki spalio mėnesio.
1997 m. įkurta NATO institucija Euroatlantinės partnerystės taryba. Pakeitė Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybą.
Gimė
1672 m. – Rusijos caras ir imperatorius Petras I. Iš esmės pertvarkė Rusijos valstybę ir visuomenę, pakeitė šalies raidos kryptį, jo pastangomis Rusija tapo didžiąja valstybe ir imperija, įkūrė Sankt Peterburgą. Mirė 1725 m.
1884 m. – vokiečių kilmės Lietuvos filosofas, neokantizmo atstovas Vosylius Sezemanas. Mirė 1963 m.
1934 m. – rusų kosmonautas, pirmasis išėjęs į atvirą kosmosą, Aleksejus Leonovas. Mirė 2019 m.
Mirė
1431 m. – Prancūzijos nacionalinė didvyrė Jeanne d’Arc (19 m.). Sužlugdė Anglijos planus įsivyrauti Prancūzijoje. Per mūšį netoli Paryžiaus pateko į nelaisvę Anglijos sąjungininkams burgundams, kurie ją perdavė anglams. Po 14 mėnesių tardymo už tai, kad dėvi vyriškus drabužius, buvo apkaltinta nuodėme, už tai, kad paklūsta tiesiogiai Dievui, bet ne Bažnyčiai – erezija. Buvo nuteista mirti, bet dėl atgailos nuosprendis pakeistas kalinimu iki gyvos galvos. Kadangi Jeanne d’Arc vėl pradėjo dėvėti vyriškus drabužius, pasaulietinis teismas nuteisė ją pakartotinai. Kaip neatgailaujanti eretikė buvo sudeginta Ruano miesto Senojo turgaus aikštėje. Pagal to meto papročius eretikai negalėjo būti laidojami krikščioniškai, todėl jos palaikai buvo įmesti į Senos upę.
1640 m. – flamandų dailininkas, vienas žymiausių baroko atstovų Peteris Paulius Rubensas (62 m.).
1778 m. – vienas žymiausių prancūzų Švietimo epochos filosofų ir rašytojų Voltaire’as (83 m.). Tiesos kriterijumi laikė protą, mokslo uždaviniu – objektų dėsningumo tyrimą. Neigė dualistinę pasaulio ir žmogaus sampratą, kritikavo religijų iracionalumą, bet pripažino Dievą kaip aukščiausią visatos protą, kuris suteikia pasauliui prasmę, saugo teisingumą. Teigė, kad visi piliečiai yra lygūs, bet manė, kad visuomenės susiskaldymas į turtuolius ir vargšus yra neišvengiamas. Gynė toleranciją, reikalavo žodžio laisvės.
1912 m. – amerikiečių išradėjas ir aviacijos pradininkas Wilburis Wrigtas (45 m.). Su broliu Orville’iu pačių patobulintu sklandytuvu 1903 m. atliko pirmąjį motorinį skrydį.
