Įvykiai Lietuvoje
2006 m. kilo didelis gaisras Smiltynėje, ties Kiaulės Nugaros sala. Tai buvo didžiausias per šimtmetį gaisras Kuršių Nerijoje, per jį išdegė 235,66 ha miško.
Įvykiai pasaulyje
1919 m. Pekine prasidėjo jaunimo protestai dėl Paryžiaus taikos konferencijos nutarimo įtraukti į rengiamą taikos sutartį straipsnius dėl buvusių Vokietijos koncesijų Kinijoje perdavimo Japonijai. Netrukus neramumai apėmė 150 miestų. Gegužės ketvirtosios judėjimas privertė Pekino vyriausybę atsisakyti pasirašyti Versalio taikos sutartį.
1942 m. Koralų jūroje prasidėjo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos karo laivynų mūšis. Tai buvo vienas pirmųjų didelių jūrų mūšių, per kuriuos kovos veiksmus iš esmės vykdė iš lėktuvnešių pakilę lėktuvai. Jame JAV karo laivynas, Remiamas Didžiosios Britanijos, pasiekė pirmąją pergalę prieš Japoniją per II pasaulinį karą ir sustabdė Japonijos karinio jūrų laivyno puolimą Ramiajame vandenyne.
1945 m. Vokietijos kariniai daliniai kapituliavo Olandijoje, Vokietijos šiaurės vakaruose, Šlėzvige–Holšteine ir Danijoje.
1994 m., remiantis Izraelio ir Palestinos išsivadavimo organizacijos pasirašyta Kairo sutartimi, Vakarų Krante ir Gazos ruože, išskyrus teritoriją, kurioje buvo žydų gyvenviečių, paskelbta Palestinos autonomija.
Gimė
1655 m. – italų muzikos instrumentų gamintojas Bartolomeo Cristofori. Sukonstravo pirmąjį plaktukinį fortepijoną. Mirė 1731 m.
1715 m. – LDK didikas Jeronimas Florijonas Radvila. Buvo vienas turtingiausių didikų, vadintas Radvilų karaliuku, Abiejų Tautų Respublikai mokesčių nemokėjo. Turėjo atskirą apie 6000 vyrų kariuomenę, ją organizavo prancūzų muškietininkų pavyzdžiu. Mirė 1760 m.
1890 m. – rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis. SSRS okupavus Lietuvą pasiliko Pietų Prancūzijoje, kur buvo įsigijęs žemės, ir pasistatė vilą, kurią pavadino Ariogala. Mirė 1952 m.
1929 m. – amerikiečių kino aktorė, garbės „Oskaro“ laureatė Audrey Hepburn. Mirė 1993 m.
Mirė
1485 m. – vienuolis Mykolas Giedraitis (apie 60 m.). Garsėjo nuolankumu ir pamaldumu, turėjo aiškiaregystės dovaną, 2018 m. paskelbtas palaimintuoju.
1877 m. Luokės turguje užmuštas žemaičių plėšikų vadas, išgarsintas kaip liaudies geradarys, Tadas Blinda. Jį ypač išpopuliarino Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, kuris pasinaudodamas Lazdynų Pelėdos surinktais pasakojimais apie T. Blindą, parašė dramą „Blinda, svieto lygintojas“.
1915 m. – fotografas ir tapytojas Stanisławas Filibert’as Fleury (56 m.). Fotografavo Vilniaus gatves ir priemiesčius, muges, Kalvarijų turgų, padarė M.K.Čiurlionio portretinių nuotraukų.
1933 m. – Vasario 16-osios Akto signataras Saliamonas Banaitis (66 m.). 1905 m. Kaune įsteigė pirmąją lietuvių spaustuvę. Buvo romantinių monarchistinių pažiūrų, planavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavyzdžiu atkurti Lietuvos valstybę.
1980 m. – komunistinės Jugoslavijos prezidentas Josipas Tito, kitaip Broz-Tito (87 m.). Vykdė nuo SSRS nepriklausomą užsienio politiką, kūrė savitą savivalda pagrįstą valstybės ir ūkio administravimo sistemą.
