Įvykiai Lietuvoje
1660 m. Olyvos vienuolyne netoli Gdansko buvo pasirašyta taika, kuri užbaigė Abiejų Tautų Respubliką niokojantį 1655–1660 m. Šiaurės karą. Sutartis įtvirtino Baltijos jūros regione jau susiklosčiusią padėtį – ATR valdovas Jonas Kazimieras pripažino Švedijai beveik visą jos užimtą Livoniją ir Rygą, Abiejų Tautų Respublikai liko tik Latgala. Jonas Kazimieras savo ir būsimų įpėdinių vardu atsisakė teisių į Švedijos sostą.
1794 m. sukilėliai įkūrė baudžiamąjį teismą. Po kelių dienų Vilniuje Rotušės aikštėje jie pakorė LDK didįjį etmoną Simoną Kosakovskį, bajorų maršalką ir keletą kitų Targovicos konfederatų.
1919 m. Lietuvos kariuomenė, padedama saksų savanorių, išvadavo iš bolševikų Ukmergę.
1924 m. Kaune įkurtas Karo invalidams šelpti komitetas. Priklausė Krašto apsaugos ministerijai, veikė iki 1940 m. Be kitos paramos, neįgaliuosius aprūpindavo protezais ir ortopediniais įtaisais, padėdavo jų vaikams įgyti išsilavinimą.
1946 m. prie partizanų Tauro apygardos štabo buvo įkurtas tremtinių, kalinių, nukentėjusių nuo sovietų šalpos ir globos komitetas. Jo tikslas – šelpti žuvusių ir įkalintų partizanų, ryšininkų, partizanų rėmėjų, ištremtų į Sibirą šeimas.
1945 m. sovietai pradėjo masinį vokiečių trėmimą iš Lietuvos. Iki spalio mėn. į Rusiją buvo ištremta apie 900 vokiečių tautybės Lietuvos piliečių.
1947 m. Vokietijos mieste Niurtingene įkurta Lietuvių profesorių užsienyje sąjunga. Vienijo iš Lietuvos po SSRS okupacijos pasitraukusius aukštųjų mokyklų dėstytojus. Steigiamajame suvažiavime jų dalyvavo apie 100. Sąjunga prisidėjo Hamburge įkuriant Pabaltijo universitetą ir kitas tremtinių mokslo organizacijas.
2009 m. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius konsekravo Kauno Gerojo Ganytojo parapijos bažnyčią. Tai Kaune pirma po nepriklausomybės atkūrimo pastatyta bažnyčia, ją suprojektavo architektas Algimantas Kančas.
Įvykiai pasaulyje
1505 m. Lenkijos seimas Radome priimė įstatymą, kuris uždraudė karaliui leisti įstatymus be bajorų, atstovaujamų Senato ir Atstovų rūmų, sutikimo. Vadinamoji Radomo konstitucija nustatė privalomą įstatymų skelbimą ir baigė reformuoti Lenkijos seimą – jis tapo aukščiausiąja įstatymų leidžiamąja institucija. Ši konstitucija laikoma bajorų demokratijos Lenkijoje pradžia, ja rėmėsi bajorai įgyvendindami „liberum veto“ teisę.
1512 m. Laterano bazilikoje Romoje prasidėjo aštuonioliktasis visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas. Vyko iki 1517 m. Susirinkimas uždraudė leisti knygas be bažnytinės vyresnybės leidimo, patvirtino griežtus kriterijus privatiems apreiškimams, suformulavo mokymą apie žmogaus sielos nemirtingumą.
1791 m. priimta Abiejų Tautų Respublikos konstitucija. Gegužės 3 d. konstitucija buvo pirmoji Europos ir antroji pasaulio šių laikų rašytinė konstitucija (pirmoji – 1787 m. JAV konstitucija). Lenkijoje švenčiama nacionalinė šventė – Konstitucijos diena.
1815 m. Rusija, Prūsija ir Austrija sudarė sutartis, kuriomis pasidalino Varšuvos kunigaikštystę ir įkūrė nominaliai nepriklausomą, bet iš tiesų Rusijos valdomą Lenkijos karalystę.
1946 m. Tokijuje prasidėjo 25 Japonijos vadovų, teisiamų kaip II pasaulinio karo nusikaltėliai, procesas. Teisė tarptautinis karinis tribunolas, sudarytas Sąjungininkų okupacinės kariuomenės vado Douglaso MacArthuro įsakymu iš 11 valstybių atstovų. Tarp teisiamųjų buvo 4 ministrai pirmininkai, 11 ministrų, 8 aukšti karo vadai. Nuosprendis paskelbtas lapkričio mėn.
2018 m. paskelbė pasileidžianti baskų nelegali karinė ir politinė organizacija ETA. Daugiausia teroristiniais metodais veikė nuo 1959 m., jos tikslas buvo nepriklausoma socialistinė baskų valstybė. Kaltinama nužudžiusi apie 800 žmonių.
Gimė
1469 m. – italų filosofas ir politinis veikėjas Niccolò Machiavelli. Plėtojo valstybės teoriją, teigė, kad svarbiems valstybės tikslams įgyvendinti, nacionalinei nepriklausomybei ir saugumui užtikrinti leidžiamos bet kokios priemonės neatsižvelgiant į dorovės ir teisės normas (ši doktrina pavadinta makiavelizmu). Krikščioniškosios vertybės politikoje esą yra neveiksmingos, religiją laikė tik liaudies valdymo priemone. Geriausia valstybės valdymo forma laikė respubliką. Mirė 1527 m.
1620 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjas Boguslavas Radvila. Globojo evangelikus reformatus, teikė prieglobstį ištremtiems arijonams, Abiejų Tautų Respublikos Seime sutrukdė priimti nutarimą ištremti iš Lenkijos evangelikus reformatus. Mirė 1669 m.
1871 m. – fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje Vincas Čepinskis. Su Mykolu Biržiška buvo atsakingas už Vilniaus universiteto atkūrimą. Rėmė Aukštųjų kursų Kaune pertvarkymo į Lietuvos universitetą idėją, buvo vienas Matematikos ir gamtos fakulteto kūrėjų, Steigiamojo Seimo ir I Seimo narys, geras oratorius ir demokratijos gynėjas. Mirė 1940 m.
Mirė
1856 m. – prancūzų kompozitorius, romantinių baletų kūrėjas Adolphe’as Charles’is Adamas (52 m.).
1985 m. Los Andžele mirė Lietuvos karinis veikėjas, divizijos generolas Stasys Raštikis (88 m.). 1993 m. perlaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
1987 m. – italų kilmės prancūzų dainininkė Dalida (54 m.).
