Įvykiai Lietuvoje
1919 m. Kaune suformuotas Lietuvos kariuomenės aviacijos kovos būrys, vėliau perkeltas į Uteną.
1936 m. Klaipėdos radiofonas (oficialus pavadinimas – Valstybės radiofono Klaipėdos programos skyrius) pradėjo reguliarias transliacijas.
1939 m. Kaune baigėsi trečiosios Europos vyrų krepšinio pirmenybės, kuriose Europos čempione, laimėjusi visas rungtynes, antrą kartą tapo Lietuvos rinktinė. Kauno sporto halėje rungtynes stebėjo apie 11 000 žiūrovų, varžybas transliavo Valstybės radiofonas.
1991 m. priimtas Butų privatizavimo įstatymas. Pagal jį butą arba namą galėjo pirkti asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvoje ir įstatymo įsigaliojimo dieną šį namą arba butą nuomavo.
1997 m. popiežius Jonas Paulius II įsteigtė Šiaulių vyskupiją. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai suteiktas katedros titulas. Pirmuoju vyskupu paskirtas Kauno kunigų seminarijos rektorius kunigas Eugenijus Bartulis.
Įvykiai pasaulyje
1812 m. Bukarešte pasirašyta 1806–1812 m. Rusijos ir Turkijos karo pabaigos sutartis. Pagal ją, prie karą laimėjusios Rusijos buvo prijungta Besarabija, Serbijai suteikta autonomija, Rusija grąžino Turkijai per karą užimtus miestus, bet pasiliko Suchumį ir dalį Vakarų Gruzijos – taip Rusijai atiteko Juodosios jūros Kaukazo pakrantės dalis.
1858 m. Kinijos šiaurėje Aihujaus mieste Kinija ir Rusija pasirašė sutartį, kuria nustatė abiejų šalių sieną.
1871 m. nuslopintas kovo mėn. kilęs Paryžiaus miestiečių sukilimas – antroji Paryžiaus komuna. Ypač aršios kovos vyko paskutinę sukilimo savaitę, kuri dar vadinama kruvinąja savaite, kai vyriausybės kariuomenė sušaudė apie 20 tūkst. žmonių, o sukilėliai nužudė daug įkaitų, tarp jų ir Paryžiaus arkivyskupą, bei degino valstybinius pastatus. Nuslopinus sukilimą vyriausybė ėmėsi griežtų represijų. Paryžiaus komunos laikotarpį vėliau išaukštino socializmo teoretikai.
1918 m. suirus Užkaukazės demokratinei federacinei respublikai įvairių partijų sudaryta Armėnijos nacionalinė taryba paskelbė nepriklausomą Armėnijos respubliką. Armėnijoje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1918 m. Azerbaidžano Musulmonų nacionalinė taryba paskelbė nepriklausomą Azerbaidžano respubliką. Šalyje švenčiama Respublikos diena.
1940 m. Antrajame pasauliniame kare kapituliavo Belgija.
1991 m. Etiopijos liaudies revoliucinio demokratinio fronto karinės pajėgos įžengė į Adis Abebą ir nuvertė komunistinį autoritarinį Mengistu Haile’s Mariamo režimą. Mariamas pabėgo į Zimbabvę, Etiopijos teismo buvo kaltinamas genocido organizavimu (jo valdymo metais šalyje buvo nužudyta arba žuvo apie 0,5 mln. žmonių), už akių nuteistas kalėti iki gyvos galvos, vėliau – mirties bausme. Gegužės 28-ąją Etiopijoje švenčiama nacionalinė šventė.
1995 m. Sachalino saloje, Neftegorske, įvyko 7,6 balo žemės drebėjimas, kuris visiškai sunaikino miestą. Žuvo 2040 žmonių, daugiau kaip 700 buvo sužeista.
2008 m. Nepale panaikinta monarchija, šalis paskelbta federacine respublika. Švenčiama nacionalinė šventė – Respublikos diena.
Gimė
1660 m. – Didžiosios Britanijos karalius, pirmasis iš Hanoverių dinastijos, Jurgis I. Sostą paveldėjo pagal vadinamąjį Nuraminimo aktą, kuriuo siekta neleisti sosto užimti katalikams Stiuartams. Mirė 1727 m.
1877 m. – rašytojas ir diplomatas, mistikas Oskaras Milašius. Gyvenimas ir kūryba susiję su 1914 m. gruodžio 14 d. jo patirtu regėjimu – ugnies naktimi. Visą gyvenimą studijavo Bibliją, buvo tvirtai tikintis katalikas, domėjosi teosofija. Mirė 1939 m.
1930 m. – rašytojas, politikas Vytautas Petkevičius. Sovietiniais metais kolaboravo su režimu, Atgimimo metais buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo ir Tarybos narys. Mirė 2008 m.
Mirė
1565 m. – kunigaikštis, LDK valstybės ir žymiausias reformacijos veikėjas Mikalojus Radvila Juodasis (50 m.). Nuo XVI a. vidurio buvo LDK vidaus ir užsienio politikos pagrindinis formuotojas, gynė LDK valstybinę nepriklausomybę. Buvo Žygimanto Augusto svarbiausias patarėjas ir pagalbininkas, valdovo „antrasis aš“.
1730 m. – italų kompozitorius Leonardo Vinci (apie 35–40 m.). Jo kūryboje susiklostė „opera buffa“ stilius.
1987 m. – vienas žymiausių lietuvių scenografų Liudas Truikys (82 m.).
2000 m. – kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Vincentas Sladkevičius (79 m.). Jis buvo antrasis Lietuvos kardinolas.
