Įvykiai Lietuvoje
1924 m. Tarptautinis olimpinis komitetas Lietuvos sporto lygą pripažino tautinio olimpinio komiteto funkcijas vykdančia organizacija.
1928 m. oficialiai paskelbta ir įsigaliojo Prezidento pasirašyta antroji nuolatinė Lietuvos Konstitucija, kurioje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 metų Konstitucija turės būti tikrinama referendumu. Joje įtvirtinti autoritarinio valstybės valdymo pagrindai, valdžia sutelkta Prezidento rankose, jam suteikti įgaliojimai vykdyti Seimo funkcijas: leisti įstatymus, tvirtinti biudžetą, ratifikuoti tarptautines sutartis, kelti ministrams baudžiamąsias bylas. Numatyta, kad prezidentą 7 metams rinks specialių rinkikų kolegija – ypatingieji Tautos atstovai, apskrityse išrinkti savivaldybių tarybų narių, o Seimas pagal proporcinę sistemą bus renkamas 5 metų kadencijai, bet nenustatytas pirmųjų rinkimų terminas.
1940 m. SSRS apkaltino Lietuvą provokacijomis prieš sovietų kariuomenės įgulas. Vienas pretekstų buvo vadinamoji Gadžibalo Butajevo byla. Šis Naujosios Vilnios įguloje tarnavęs raudonarmietis vasarį pabėgo iš įgulos. SSRS kariuomenės vadovybei primygtinai reikalaujant surasti dezertyrą Lietuvos policija gegužę jį aptiko besislapstantį Vilniuje, netoli Rasų kapinių. G.Butajevas, sekliams atėjus jo suimti, bandė bėgti. Matydamas, kad nepavyks – nusišovė. SSRS vyriausybė apkaltino Lietuvą, kad čia grobiami, tardomi ir kankinami sovietiniai kariai, o G.Butajevas neva buvęs nužudytas. Lietuvos vyriausybės sudarytos specialios komisijos išvadas Sovietų sąjunga atmetė.
1945 m. paskelbtas LSSR vidaus reikalų (NKVD) komisaro Juozo Bartašiūno kreipimasis į nelegaliai gyvenančius asmenis, kuriame buvo raginama juos legalizuotis ir nutraukti ryšius su ginkluotu pogrindžiu. Buvo siekiama sumažinti karinio pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui mastą ir dezorganizuoti partizanų veiklą.
1989 m. įkurta Lietuvos nepriklausomybės sąjunga, į kurią susijungė Lietuvos demokratų partija, Helsinkio grupė, „Jaunoji Lietuva“, Krikščionių demokratų partija, Lietuvos laisvės lyga ir Politinių kalinių gelbėjimo komitetas. Pagrindinis sąjungos siekis – taikiomis priemonėmis kovoti už Lietuvos nepriklausomybę.
1997 m. Lietuvos skautija priimta į Pasaulio skautų judėjimo organizaciją (WOSM).
2004 m. Seimas priėmė Bendrojo pagalbos centro įstatymą. Pagal šį įstatymą, Lietuvoje vietoj galiojusių skirtingų pagalbos numerių 01 (priešgaisrinės pagalbos), 02 (policijos), 03 (greitosios medicinos pagalbos) pradėjo veikti vienas numeris 112.
2004 m. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Konstituciją pažeidęs asmuo niekada negali būti renkamas prezidentu, būti Seimo ar Vyriausybės nariu, teisėju ir valstybės kontrolieriumi.
Įvykiai pasaulyje
1810 m. sukilę Buenos Airių gyventojai nuvertė Ispanijos kolonijinę valdžią. Po vadinamosios Gegužės revoliucijos nepriklausomybės judėjimas šalyje susiliejo su kitais sukilimais žemyne į Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausmybės karą. Argentinoje švenčiama nacionalinė šventė – Gegužės revoliucijos diena.
1946 m. Didžioji Britanija atsisakė mandato valdyti Transjordaniją ir pripažino ją nepriklausoma Jordanijos valstybe. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1989 m. nerimstant protestams Kinijoje ir protestuotojams nesitraukiant iš Pekino Tainanmeno aikštės Kinijoje buvo paskelbta ypatingoji padėtis.
2001 m. Adis Abeboje vietoj Afrikos vienybės organizacijos įkurta Afrikos valstybių asociacija Afrikos Sąjunga. Minima Afrikos diena.
Gimė
1889 m. – Rusijos ir JAV lėktuvų ir sraigtasparnių konstruktorius, daugiamotorės aviacijos pradininkas Igoris Sikorskis. Jo sukurtais sraigtasparniais buvo atlikti transokeaniniai skrydžiai per Atlanto ir Ramųjį vandenynus. Dvisparniu lėktuvu S6 pasiekė tuometinius pasaulio greičio rekordus. Mirė 1972 m.
1908 m. – istorikas, vadinamosios Kapočiaus enciklopedijos redaktorius Zenonas Ivinskis. Romoje 1978 m. išleistas jo veikalas „Lietuvos istorija: iki Vytauto Didžiojo mirties“ iki XX a. pabaigos buvo brandžiausias bendrasis Lietuvos istorijos iki 1430 m. veikalas. Mirė 1971 m.
Mirė
992 m. – Lenkijos kunigaikštis, pirmasis Piastų dinastijos valdovas Meška I (apie 57 m.). 966 m. pasikrikštijo – šie metai laikomi Lenkijos krikšto data. Suvienijo beveik visas lenkų žemes, laikomas Lenkijos valstybės kūrėju.
1948 m. Varšuvoje įvykdytas mirties nuosprendis lenkų kariškiui, Pasipriešinimo judėjimo dalyviui Witoldui Pileckiui (47 m.). Buvo vienas Slaptosios Lenkijos armijos vadovų. Siekdamas sužinoti tikrąją padėtį Aušvico koncentracijos stovykloje, 1940 m. rugsėjį leidosi suimamas ir po kelių dienų pateko į šią stovyklą. Ten įkūrė pogrindinę kalinių organizaciją. Apie koncentracijos stovyklą ir joje vykdomą Holokaustą parengė ataskaitas – vadinamuosius Pileckio raportus. Po karo nuteistas už antikomunistinę veiklą, 1990 m. reabilituotas.
