Įvykiai Lietuvoje
1404 m. Lenkijos karalius Jogaila ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Vyslos saloje ties Racionžo pilimi sudarė sutartį su Vokiečių ordino didžiuoju magistru Konradu von Jungingenu. Ordinas vėl atgavo Žemaitiją ir didelę dalį Sūduvos dykros, atsisakė pretenzijų į kitas LDK žemes ir į Didįjį Naugardą, nustojo remti Švitrigailą. Vytautas išsiderėjo teisę iš Žemaitijos į Lietuvos dalį perkelti 250 žemaičių bajorų šeimų. Jogaila atsisakė Rytų Pamario, Kulmo ir kitų ordino ginčijamų pasienio sričių. Pasinaudojęs sutartimi Vytautas rytuose atsiėmė Smolenską ir sutelkė jėgas lemiamam karui su Vokiečių ordinu 1410 m.
1990 m. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, siekdamas derybų su SSRS, pristabdė tuos iš Kovo 11 d. Akto kylančius sprendimus, kuriuos abi pusės apibrėžtų kaip derybų objektą. Tačiau Sovietų sąjunga ekonominės blokados nenutraukė ir derybos neprasidėjo.
Įvykiai pasaulyje
1915 m. į Pirmąjį pasaulinį karą Antantės pusėje įsitraukė Italija, paskelbdama karą Austrijai-Vengrijai ir Turkijai.
1949 m. įsigaliojo vokiečių nekomunistinių partijų atstovų pasitarimo parengtas Vokietijos pagrindinis įstatymas (konstitucija) ir įkurta Vokietijos Federacinė Respublika su sostine Bona.
1998 m. Airijoje ir Šiaurės Airijoje įvyko referendumas dėl balandžio 10 d. Belfaste sudaryto Didžiojo penktadienio susitarimo. Taikiam Alsterio problemos sprendimui abiejose šalyse pritarė dauguma balsavusiųjų. Šis taikos susitarimas užbaigė tris dešimtmečius vykusį konfliktą tarp Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų, nusinešusį daugiau nei 3500 gyvybių. Gimė
1707 m. – švedų gamtininkas, Švedijos mokslų akademijos pirmasis prezidentas Carlas von Linnéjus. Pirmasis kiekvieną augalų ir gyvūnų rūšį apibūdino lotynišku genties ir rūšies požymio pavadinimu, sukūrė binarinę nomenklatūrą, kuria naudojamasi ir dabar. Aprašė apie 10 tūkst. augalų ir apie 6000 gyvūnų rūšių, augalus suskirstė į 24, gyvūnus – į 6 klases. Suklasifikavo mineralus, dirvožemius, žmonių rases, ligas. Mirė 1778 m.
1790 m. – prancūzų jūrininkas Jules’is Sébastienas Césaras Dumontas d’Urville’is. Jo vadovaujama ekspedicija korvetėmis apiplaukė pasaulį iš rytų į vakarus, tyrė Okeaniją ir Antarktį, 2 kartus pasiekė Antarktidą, ieškojo magnetinio poliaus. Remdamasis etnografiniais ir lingvistiniais tyrimais suskirstė Okeaniją į Polineziją, Mikroneziją ir Melaneziją. 1842 m. žuvo geležinkelio katastrofoje.
1795 m. – anglų architektas, vienas žymiausių neogotikos atstovų Charlesas Barry. Svarbiausią projektą – neogotikinius Parlamento (Westminsterio) rūmus Londone – sukūrė su A.Puginu. Mirė 1860 m.
1897 m. – pirmasis karo lakūnas lietuvis Pranas Hiksa. Mirė 1966 m.
1914 m. – gydytojas pediatras Petras Baublys. Karo metais dirbdamas Kauno kūdikių namų direktoriumi gelbėjo nacių persekiojamų šeimų vaikus. 1973 m. žuvo lėktuvo katastrofoje.
1915 m. – filosofas, ateitininkų vienas ideologų Juozas Girnius. Nagrinėjo asmens kūrybiškumą, santykį su visuomene, asmenybės saviraiškai trukdančius veiksnius. Plėtojo žmogaus be Dievo koncepciją, teigė, kad gyvenimas be Dievo taip pat yra Dievo liudijimas. Mirė 1994 m.
Mirė
1906 m. – norvegų dramaturgas Henrikas Ibsenas (78 m.).
1945 m. nusinuodijo Vokietijos SS dalinių reichsfiureris Heinrichas Himmleris (44 m.). Per Antrąjį pasaulinį karą buvo vienas pagrindinių žydų naikinimo politikos organizatorių, steigė koncentracijos stovyklas.
1946 m. Flensburge Vokietijoje mirė politikos ir visuomenės veikėjas, publicistas, aušrininkas, Tilžės Akto signataras Martynas Jankus. Vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu. 1993 m. palaikai perlaidoti Rambyno kapinėse.
