Įvykiai Lietuvoje
1501 m. popiežiaus Aleksandro VI privilegija Vilniuje įkurta Šv.Onos bažnyčios parapija. Bažnyčia pradėta statyti 1495 m. Tai gražiausia vėlyvosios gotikos bažnyčia Lietuvoje.
1864 m. Rusijos caras Aleksandras II patvirtino Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo ir Ivano Kornilovo parengtą Šiaurės vakarų krašto surusinimo (dokumente – lenkų pradų naikinimo ir rusų pradų atkūrimo) programą. Ji buvo grindžiama Katalikų Bažnyčios suvaržymu, katalikų diskriminavimu ir stačiatikybės protegavimu, lenkų kalbos ir kultūros išgujimo iš viešojo gyvenimo.
1938 m. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė žaidė pirmąsias tarptautines rungtynes su Estija ir laimėjo 15:7.
1939 m. Berlyne Italijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai pasirašė Italijos ir Vokietijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartį – vadinamąjį Plieno paktą, kuris turėjo galioti 10 metų. Sutarties slaptuosiuose protokoluose buvo numatyta kaip galima greičiau suvienyti abiejų šalių pastangas karo srityje.
1948 m. gegužės 22–23 d. sovietai įvykdė Lietuvos gyventojų masinio trėmimo operaciją „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią buvo ištremta 40 002 žmonės. Operaciją vykdė apie 30 tūkst. Vidaus reikalų ir Valstybės saugumo ministerijų darbuotojų, karininkų, kareivių, milicininkų ir stribų bei apie 11 500 sovietinių aktyvistų. Okupantų planuose buvo ištremti 48 tūkst. žmonių, nesurinkus į sąrašus įtrauktų šeimų buvo tremiamos saugumiečių ir kolaborantų parinktos. Per visus 1948 m. iš Lietuvos buvo ištremta 43 940 gyventojų.
1990 m. Mosciškėse Vilniaus rajone įvyko visų lygių Vilnijos savivaldybių deputatų II suvažiavimo trečiasis etapas, kuriame buvo priimtas Vilniaus lenkų nacionalinio teritorinio krašto statuso projektas.
2013 m. į aukščiausią pasaulyje Himalajų kalnų Džomolungmos viršūnę įkopė pirmoji lietuvė Edita Nichols Uksaitė.
Įvykiai pasaulyje
1846 m. Niujorke šeši dienraščiai įkūrė agentūrą „Associated Press, AP“.
1957 m. SSKP generalinis sekretorius Nikita Chruščiovas paskelbė didžiąsias lenktynes „Pavysim ir aplenksim Ameriką“.
1960 m. Čilės centrinėje dalyje, prie Valdivijos miesto, įvyko stipriausias per visą stebėjimų istoriją 9,5 balų žemės drebėjimas. Daugiausia dėl kilusio cunamio žuvo apie 6000 žmonių.
1972 m. Ceilonas priėmė naują konstituciją, kuri šalį paskelbė respublika ir šalies vardą pakeitė į Šri Lanka.
1990 m. priimta deklaracija dėl Jemeno Arabų Respublikos ir Jemeno Liaudies Demokratinės Respublikos suvienijimo į Jemeno Respubliką. Susijungimas, kuriam pritarė kitos arabų šalys, padidino politinį stabilumą regione ir užbaigė ginkluotus konfliktus dėl ginčytinų pasienio teritorijų. Jemene švenčiama nacionalinė šventė – Susivienijimo diena.
2017 m. Mančesterio arenoje per Arianos Grande koncertą teroristas susprogdino bombą, žuvo 22, sužeista daugiau kaip 800 žmonių. Atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“.
Gimė
1813 m. – vokiečių kompozitorius ir dirigentas, vienas žymiausių romantinės operos kūrėjų Richardas Wagneris. Mirė 1883 m.
1859 m. – anglų rašytojas seras Arthuras Conanas Doyle’is. Išgarsėjo detektyviniais kūriniais apie seklį Šerloką Holmsą. Mirė 1930 m.
1879 m. – Ukrainos politikas ir karo veikėjas Simonas Petliura. Telkė politines jėgas, siekiančias sukurti nepriklausomą Ukrainos valstybę, suformavo kariuomenę, kuri kovojo su Raudonąja armija ir baltagvardiečiais. Nužudytas 1926 m.
1970 m. – britų supermodelis Naomi Campbell.
Mirė
1885 m. – prancūzų rašytojas, romantizmo prancūzų literatūroje vienas pradininkų, romanų „Paryžiaus katedra“ ir „Vargdieniai“ autorius Victoras Hugo (83 m.).
1919 m. – vokiečių neurologas Hermannas Oppenheimas (61 m.). Aprašė daugelį ligų: nugaros smegenų džiūtį, poliomielitą, sifilį, išsėtinę sklerozę, trauminę neurozę.
1996 m. – leidėjas ir spaustuvininkas Juozas Kapočius (88 m.). Lietuvoje įsteigė spaustuvę „Vaizdas“, Bostone – spaustuvę ir leidyklą, kurioje daugiausia jo lėšomis ir iniciatyva buvo parengta ir išleista 37 tomų išeivijos „Lietuvių enciklopedija“.
