Įvykiai Lietuvoje
1939 m. Kaune vyko trečiojo Europos vyrų krepšinio čempionato atidarymo iškilmės. Kitą dieną prasidėjo oficialios varžybos. Čempionate dalyvavo Estija, Latvija, Lenkija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Suomija ir Lietuva.
Įvykiai pasaulyje
1674 m. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Jonas Sobieskis. Buvo auklėjamas antiturkiška antimusulmoniška dvasia, dėl pergalių prieš turkus garbintas kaip krikščioniškojo pasaulio gelbėtojas. Reformavo Lenkijos kariuomenę, Lietuvoje lankydavosi retai. Mirė 1696 m.
1804 m. Paryžiuje oficialiai atidarytos Per Lašezo kapinės. Pavadintos pagal Liudviko XIV nuodėmklausio jėzuito P.F. de La Chaise’o, gyvenusio namelyje ant jėzuitų ordino nusipirktos kalvos, pravardę Tėvas Lašezas (Père La Chaise). Tai vienos didžiausių ir garsiausių kapinių, čia palaidota apie 1 mln. žmonių, tarp jų daug žymių rašytojų, menininkų, valstybės veikėjų.
1920 m. Vokietijoje baigėsi Veimaro steigiamasis susirinkimas, prasidėjęs 1919 m. vasario mėn. Susirinkimas pritarė Versalio taikai, priėmė Veimaro konstituciją, kuri įtvirtino parlamentinę demokratinę Vokietijos valstybę – Veimaro respubliką.
Gimė
1471 m. – vokiečių tapytojas, grafikas ir dailės teoretikas, vienas žymiausių Renesanso menininkų Albrechtas Düreris. Mirė 1528 m.
1527 m. – Ispanijos ir Portugalijos karalius Pilypas II. Jo valdoma Ispanija pasiekė didžiausią savo galybę. Buvo fanatiškas katalikybės šalininkas, jo laikais inkvizicija šalyje buvo galingiausia jėga. Mirė 1598 m.
1909 m. – Prancūzijos finansininkas, filantropas, garsios žydų bankininkų Rothschildų giminės Prancūzijos atšakos atstovas baronas Guy de Rothschildas. Atkūrė nacių okupacijos metais išdraskytą šeimos verslą, įkūrė didžiausią Prancūzijos labdaros ir paramos žydų bendruomenei organizaciją Jungtinį žydų gerovės fondą. Buvo žymiausias šalyje veislinių žirgų augintojas. Mirė 2007 m.
1921 m. – rusų fizikas, žmogaus teisių gynėjas, Nobelio premijos laureatas Andrejus Sacharovas. Buvo vienas pagrindinių SSRS vandenilinės bombos kūrėjų. Dalyvavo daugelyje disidentų teismo procesų, parėmė ir pasirašė Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumą, viešai protestavo prieš SSRS kariuomenės įvedimą į Afganistaną, kartu su kitais įkūrė Maskvos žmogaus teisių komitetą. Buvo ištremtas į Gorkį, sovietų valdžia iš jo atėmė visus valstybinius apdovanojimus. Mirė 1989 m.
1950 m. – gydytojas kardiologas, širdies klinikinės elektrofiziologijos vienas pradininkų Lietuvoje Aleksandras Laucevičius.
Mirė
1481 m. – Danijos, Norvegijos ir Švedijos karalius, Oldenburgų dinastijos pradininkas Kristijonas I (55 m.). Sušaukė pirmąjį luomams atstovaujantį Danijos Rigsdagą, įkūrė pirmąjį Danijoje Kopenhagos universitetą.
1986 m. – vienas žymiausių lietuvių dramaturgų Juozas Grušas (84 m.). Kartu su kitais įkūrė Lietuvių rašytojų draugiją, buvo jos pirmininkas. Parašė istorines dramas „Herkus Mantas“, „Barbora Radvilaitė“.
1993 m. – architektas, modernizmo architektūros Lietuvoje pradininkas Vytautas Landsbergis- Žemkalnis (100 m.). Pagal jo projektus Kaune pastatyta Vytauto Didžiojo universiteto akių ir ausų klinika, Kūno kultūros instituto rūmai (dabar Lietuvos sporto universitetas), „Pienocentro“ rūmai (dabar Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas), Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (dabar Kauno apskrities viešoji biblioteka).
1999 m. – aktorė ir režisierė Kazimiera Kymantaitė (89 m.).
