Įvykiai Lietuvoje
1973 m. slaptas Eucharistijos bičiulių sąjūdis suorganizavo kryžiaus nešimo į Kryžių kalną akciją. Tai buvo pirma tikslingai suplanuota ir vieša 1970 m. susibūrusios organizacijos akcija. Vėliau Eucharistijos bičiuliai daug prisidėjo atstatant Kryžių kalną.
1988 m. laikraštis „Gimtasis kraštas“ išspausdino Algimanto Čekuolio straipsnį apie Tautišką giesmę – nepriklausomos Lietuvos valstybės himną. Tai buvo vienas pirmųjų Lietuvos spaudos mėginimų išsivaduoti iš komunistinės propagandos rėmų.
1989 m. atsikūrė Lietuvos socialdemokratų partija.
1989 m. Lietuvos žaliųjų judėjimas baigė piketą prie Kauno hidroelektrinės, kur buvo sulaikytos turbinos, plukdomos į Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos vietą. Vyriausybė garantavo, kad turbinos bus užkonservuotos Kauno prieplaukoje. Piketas vyko nuo gegužės 13 d.
1999 m. ministru pirmininku paskirtas konservatorių valdybos narys Rolandas Paksas.
2002 m. Vilniuje pašventintos po sunaikinimo atstatytos Kalvarijų Kryžiaus kelio koplyčios.
2007 m. Lietuvos socialdemokratų partijos vadovu tapo Gediminas Kirkilas.
Įvykiai pasaulyje
1643 m. prie Rokrua miesto Prancūzijos šiaurės rytuose įvyko Ispanijos ir Prancūzijos kariuomenių Trisdešimties metų karo mūšis. Pergalė išgelbėjo Prancūziją nuo Ispanijos įsiveržimo, atvėrė kelią jos kariuomenei į Ispanijos Nyderlandus ir padėjo užkariauti Elzasą.
1802 m. Napoleonas I įsteigė Prancūzijos Garbės legiono ordiną. Jis teikiamas ir dabar, yra aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas civiliams asmenims.
Gimė
1874 m. – Šveicarijos kalbininkas Maxas Niedermannas. Tyrinėjo lietuvių kalbą, Bazelio universitete skaitė jos kursą. Laikomas lietuvių arealinės kalbotyros pradininku. Svarbiausias M.Niedermanno lituanistikos veikalas – „Lietuvių rašomosios kalbos žodynas“. Mirė 1954 m.
1881 m. – Turkijos valstybės veikėjas Atatürkas, tikrasis vardas Mustafa Kemalis Paşa. Jo pastangomis Turkija buvo paskelbta respublika, buvo pirmasis jos prezidentas. Šalyje diegė europietiškas gyvenimo normas, panaikino daugpatystę, moterims suteikė rinkimų teisę, įvedė pavardes. Kaltinamas vykdęs graikų, armėnų ir asirų genocidą. Turkijos parlamentas suteikė jam Atatürko (turkiškai – turkų tėvas) pavardę. Mirė 1938 m.
1925 m. – Kambodžos politikas, Raudonųjų khmerų vienas vadovų Pol Potas. Siekdamas per trumpą laiką sukurti komunistinę valstybę įgyvendino bene radikaliausią XX a. totalitarinį režimą. Šalyje buvo uždrausta religija, privati nuosavybė, sukolektyvintas žemės ūkis, nacionalizuotos gamyklos, uždaryti bankai, mokyklos, parduotuvės, miesto gyventojai buvo iškeliami į kaimus. Manoma, kad 1975–1979 m. Kambodžoje buvo nužudyta ar mirė nuo bado ir ligų apie 1–1,5 mln. žmonių. Mirė 1998 m.
1951 m. – dainų autorius ir atlikėjas, aktorius, pramoginių renginių režisierius, lietuviškos dainuojamosios poezijos pradininkas, Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Kernagis. Mirė 2008 m.
1954 m. – chemikas, politologas, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve Berlyne suradęs Vasario 16-osios Akto originalą, Liudas Mažylis.
1955 m. – pianistė, Nacionalinės premijos laureatė Mūza Rubackytė.
1964 m. – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Mirė
1296 m. – popiežius, celestinų ordino įkūrėjas Celestinas V (87 m.). „Dieviškojoje komedijoje“ jį paminėjo Dante.
1480 m. – lenkų istorikas ir diplomatas Janas Długoszas (64 m.). Parašė Lenkijos istoriją nuo seniausių laikų iki 1480 m., šis veikalas yra vienas svarbiausių ir Lietuvos istorijos šaltinių. Jame pirmoji žinia apie lietuvius datuojama 1205 m. J. Długoszas vienas pirmųjų išdėstė romėniškąją lietuvių kilmės teoriją, smulkiai aprašė Vytauto ir Jogailos nesutarimus, aukštaičių ir žemaičių krikštą, Žalgirio mūšį.
1991 m. Šalčininkų užkardos Krakūnų pasienio poste nužudytas pasienietis Gintaras Žagunis (33 m.). Jis yra pirmasis tarnyboje po nepriklausomybės atkūrimo žuvęs Lietuvos pareigūnas.
2008 m. – Kovo 11‑osios Akto signataras akademikas Eduardas Vilkas (72 m.).
