Įvykiai Lietuvoje
1919 m. prasidėjo viena pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos karinės vadovybės suplanuotų puolamųjų operacijų. Lietuvos kariuomenės Ukmergės ir Panevėžio rinktinės, padedamos saksų savanorių, pradėjo bolševikų puolimą ir keletą kartų mažesnėmis jėgomis per Kurklių–Panevėžio operaciją išvadavo nemažą Lietuvos teritorijos dalį. Vaduodama Panevėžį paėmė daugiau kaip 400 belaisvių, 1 karinį traukinį, 2 pabūklus, 16 kulkosvaidžių.
1938 m. lenkai uždarė Vilniuje veikusią Lietuvių mokslo draugiją.
1958 m. tuometiniame Kapsuke (dabar Marijampolė) suvaidintas pirmasis Kauno lėlių teatro spektaklis „Stebuklingasis Aladino žibintas“. 1960 m. teatras perkeltas į Kauną.
1972 m. Kauno miesto valdžios ir KGB pareigūnų nurodymu Romo Kalantos palaikai anksčiau numatyto laiko slapta palaidoti Romainių kapinėse. Dėl to pasipiktinusi jaunuolių minia plūstelėjo į Laisvės alėją, mieste kilo protesto mitingai ir susirėmimai su milicija. KGB savo ataskaitose užfiksavo, kad per dvi dienas į miesto gatves išėjo daugiau kaip 3000 demonstrantų. Masinėse eitynėse jie skandavo antisovietinius šūkius, reikalavo laisvės Lietuvai. Protesto akcijoms slopinti į Kauną buvo atsiųsta LSSR Vidaus reikalų ministerijos specialiųjų karinių dalinių. Įvyko demonstrantų ir kareivių susidūrimų, daugiau kaip 400 žmonių buvo suimta, tardyta, 6 nuteisti kalėti, daugelis žiauriai sumušti.
1995 m. Seimas nutarė pripažinti aukštųjų partinių mokyklų diplomus, kurie neteko galios 1990 m. spalio 18 dieną.
2006 m. gegužės 18–20 d. Atėnuose vykusioje Eurovizijoje Lietuvai atstovavo specialiai konkursui susibūrusi grupė „LT United“: Andrius Mamontovas, Saulius Urbonavičius, Viktoras Diawara, Arnoldas Lukošius, Marijonas Mikutavičius ir Eimantas Belickas. Konkurse grupė užėmė šeštą vietą – tai kol kas geriausias lietuvių rezultatas Eurovizijoje.
2008 m. gausus pramogų pasaulio įžymybių būrys įkūrė Tautos prisikėlimo partiją, kurios pirmininku išrinktas televizijos laidų vedėjas Arūnas Valinskas. Gegužės 25 d. ši partija, siekdama išsklaidyti abejones dėl įsteigimo teisėtumo, surengė pakartotinį steigiamąjį suvažiavimą.
Įvykiai pasaulyje
1123 m. Laterano bazilikoje Romoje prasidėjo devintasis visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas. Jis pasmerkė dvasininkų nesantuokinį gyvenimą su moterimis, iš naujo apibrėžė celibato principus – uždraudė tuoktis kunigams, diakonams, subdiakonams ir vienuoliams. Uždraudė pasauliečiams kištis į Bažnyčios sielovadą ir turtų administravimą – tai buvo priskirta tik vyskupo jurisdikcijai.
1302 m. Briugėje prieš prancūzus ir miesto patricijus sukilo miesto amatininkai. Auštant, po rytinių pamaldų, apie 7000 miestiečių užpuolė prancūzų įgulą ir daugumą karių nukovė. Vadinamoji Briugės aušrinė paskatino sukilti ir kitus Flandrijos miestus, jiems pavyko išsaugoti Flandrijos nepriklausomybę.
1792 m. Varšuvoje Ketverių metų seimas priėmė Karo komisijos įstatymą. Tą pačią dieną Rusijos imperatorės atstovas įteikė ATR užsienio reikalų ministrui deklaraciją dėl Seimo priimtų nutarimų – praktiškai tai reiškė karo paskelbimą. Gegužės 30 d. Seimas neribotam laikui nutraukė darbą, tais pačiais metais prorusiška Targovicos konfederacija panaikino Ketverių metų seimo, dar vadinamo Reformų seimu, reformas. Svarbiausia iš jų – Gegužės 3‑iosios konstitucija.
1954 m. įsigaliojo pirmasis Europos žmogaus teisių konvencijos protokolas, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybę, į mokslą, į laisvus rinkimus. Lietuvoje jis įsigaliojo 1996 m.
Gimė
1868 m. – paskutinis Rusijos imperatorius Nikolajus II. Buvo neryžtingas, jam didelę įtaką darė žmona, kuri kišosi į valstybės reikalus ir kuriai didelę įtaką darė Genadijus Rasputinas. Vidaus politikoje siekė išsaugoti vienvaldystę, užsienio – laikėsi sąjungos su Prancūzija, siekė išplėsti Rusijos įtaką Balkanuose ir Azijoje, organizavo Transsibiro geležinkelio tiesimą. 1918 m. kartu su žmona ir penkiais jų vaikais buvo sušaudytas bolševikų. 2000 m. Rusijos stačiatikių bažnyčia kanonizavo Nikolajų II kaip tikėjimo kankinį.
1872 m. – anglų filosofas, analitinės filosofijos vienas pradininkų ir vienas žymiausių XX a. logikų, Nobelio literatūros premijos laureatas Betrand’as Russellas. Mirė 1970 m.
1898 m. – rusų teatro aktorė, režisierė ir pedagogė Marija Knebel. Išugdė daug žymių teatro režisierių, tarp jų – lietuviai P.Gaidys, J.Jurašas, M.Karklelis, N.Ogaj, D.Tamulevičiūtė. Mirė 1985 m.
1920 m. – lenkų kunigas Karolis Józefas Wojtyła, nuo 1978 m. – popiežius Jonas Paulius II. Mirė 2005 m., 2014 m. paskelbtas šventuoju.
1938 m. – politikas, Kovo 11-osios Akto signataras Česlovas Juršėnas.
Mirė
1911 m. – Austrijos kompozitorius ir dirigentas Gustavas Mahleris (50 m.). Kūrybą grindė dviem muzikos žanrais – simfonija ir daina, derindamas šiuos žanrus sukūrė naujų sintetinių kompozicinių formų.
