Įvykiai Lietuvoje
1936 m. pradėjo veikti Kauno monetų kalykla. Buvo įrengta akcinės bendrovės „Spindulys“ rūmų apatiniame aukšte. Iki 1939 m. nukaldino daugiau kaip 25 mln. monetų, jų spaudai ir ruošiniai buvo gaminami Belgijoje.
1945 m. Simno valsčiuje, miške prie Krosnos, įvyko vienas didžiausių per Lietuvos partizaninį karą Kalniškės mūšis. Mūšis truko nuo 12 iki 20 valandos. Apšaudomi iš minosvaidžių, puolami šarvuočių, žvalgomi lėktuvų partizanai visus puolimus atrėmė. Vakare, baigiantis šaudmenims, dalis jų iš apsupimo prasiveržė. Žuvo 44 partizanai, NKVD kareivių, partizanų duomenimis, – apie 120.
1996 m. oro transporto bendrovė „Lietuvos avialinijos“ atliko pirmąjį keleivinį reisą į Italijos sostinę Romą.
1997 m. vyko oficiali prezidentūros S. Daukanto aikštėje Vilniuje atidarymo ceremonija.
Įvykiai pasaulyje
1916 m. Londone Didžioji Britanija ir Prancūzija pasirašė slaptą susitarimą dėl įtakos sferų Artimuosiuose Rytuose po Pirmojo pasaulinio karo. Didžiosios Britanijos įtakai atiteko dabartinė Jordanija, Pietų Irakas, Haifos miesto apylinkių teritorija, Prancūzijos – Pietryčių Turkija, Šiaurės Irakas, Sirija, Libanas. Palestinai numatyta tarptautinė kontrolė. Susitarimą pasirašiusios valstybės įgijo teisę savo įtakos zonoje nustatyti valstybių sienas.
1920 m. popiežius Benediktas XV paskelbė Jeanne’ą d’Arc šventąja. Jos gerbimo diena Katalikų Bažnyčioje yra gegužės 30-oji.
1940 m. Antrajame pasauliniame kare prieš nacių Vokietiją kapituliavo Olandija.
1943 m. naciai paskelbė, kad numalšino Varšuvos geto sukilimą, tačiau kai kuriuose pavieniuose Varšuvos pastatuose ir rūsiuose geto kaliniai, remiami lenkų pogrindžio organizacijų, priešinosi dar iki spalio. Varšuvos dalis, kurioje buvo getas, buvo visiškai sunaikinta. Sukilimas prasidėjo balandžio 19 d.
1954 m. Stepių ypatingojo lagerio grupei priskirtame Kengyro lageryje Kazachijoje dėl nuolatinio žeminimo, smurto ir šaudymų sukilo kaliniai. Kengyro lageryje buvo apie 5500 politinių kalinių, iš jų apie 3000 ukrainiečių ir apie 700 lietuvių. Sukilimui vadovavo buvęs Raudonosios armijos tankistas pulkininkas Ivanas Kuznecovas ir aštuoni (kitais duomenimis – 13) sukilimo tarybos nariai, tarp jų – lietuvis teisininkas Juozas Kondrotas. Birželio pabaigoje sukilimas buvo nuslopintas.
Gimė
1845 m. – rusų fiziologas, imunologijos vienas pradininkų, Nobelio premijos laureatas Ilja Mečnikovas. Sukūrė daugialąsčių gyvūnų kilmės teoriją. Mirė 1916 m.
1886 m. – filosofas Stasys Šalkauskis. Buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigimo iniciatorius ir jos pirmininkas, kurį laiką vadovavo ateitininkams. Filosofijoje laikėsi katalikiškojo neotomizmo, lietuvių kultūrą suvokė kaip Rytų ir Vakarų kultūrų sintezę. Sudarė pirmąjį lietuvišką filosofijos terminų žodyną. Mirė 1941 m.
1922 m. – rašytojas Jonas Avyžius. Mirė 1999 m.
1972 m. – Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Mirė
1657 m. – kunigas jėzuitas Andriejus Bobola (65 m.). Per Lietuvos ir Lenkijos karą su Rusija buvo nukankintas kazokų. 1702 m. atidarius karstą rasti nesuirę palaikai su kankinimų žymėmis, pradėtas gerbti kaip šventasis, 1938 m. kanonizuotas. Viena relikvijų saugoma Šv.Kazimiero bažnyčioje Vilniuje.
1703 m. – prancūzų rašytojas, literatūrinės fėjų pasakos pradininkas, pasakų apie Pelenę ir Batuotą Katiną autorius Charles’is Perrault (75 m.).
