Įvykiai Lietuvoje
1920 m. Kauno teatre į pirmąjį posėdį susirinko Steigiamasis Seimas. Į jį buvo išrinkta 112 atstovų, posėdyje dalyvavo 105. Dalyvius pasveikinęs valstybės prezidentas Antanas Smetona paskelbė, kad pirmajam posėdžiui pirmininkaus vyriausia Seimo narė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Vyriausias Seimo narys buvo žydų frakcijos atstovas Simonas Rozenbaumas, tačiau jis nemokėjo gerai lietuviškai. Seimo pirmininku buvo išrinktas Krikščionių demokratų partijos narys Aleksandras Stulginskis. Seimas vienbalsiai priėmė Nepriklausomybės deklaraciją, kuria Lietuvą paskelbė demokratine respublika. Iš viso Seimas posėdžiavo 29 mėnesius ir priėmė daugiau kaip 300 įstatymų. Susirinkus Seimui savo veiklą baigė Lietuvos Taryba. Iki 1926 m. gegužės 15-oji Lietuvoje buvo valstybinė šventė.
1928 m. Lietuvos Prezidento dekretu, nesurengus tautos apklausos, buvo priimta nauja Konstitucija. Ji labai išplėtė Prezidento galias – praktiškai padarė jas artimas neribotoms, ir numatė, kad Prezidentą 7 metų kadencijai rinks ypatingieji tautos atstovai.
1928 m. minint Lietuvos nepriklausomybės 10-metį Karo muziejaus sode Kaune atidengtas skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas „Laisvės“ paminklas.
1939 m. naujojoje Kauno sporto halėje prasidėjo pirmosios treniruotės.
1944 m. suimti Vietinės rinktinės štabo nariai, pati rinktinė išformuota. Povilas Plechavičius buvo suimtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą. Vėliau paleistas, bet paliktas gestapo priežiūrai. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai P.Plechavičius pasitraukė į Vokietiją. 86 Vietinės rinktinės kariai buvo sušaudyti Paneriuose. Apie 3000 jų buvo išvežta į Vokietiją priverstiniams darbams, daug Vietinės rinktinės narių papildė Lietuvos partizanų gretas.
Įvykiai pasaulyje
1648 m. prie Geltonųjų Vandenų gyvenvietės dabartinėje Dnipro srityje Ukrainoje įvyko Abiejų Tautų Respublikos ir Ukrainos kazokų kariuomenių mūšis. Kazokai, vadovaujami Bohdano Chmelnyckio ir padedami Krymo totorių, mūšį laimėjo. Ši pirmoji kazokų pergalė paskatino tolesnę jų kovą su Abiejų Tautų Respublika.
1648 m. įsigaliojo Ispanijos ir Jungtinių Provincijų (Olandijos respublikos) pasirašyta Miunsterio taikos sutartis, kuri užbaigė Nyderlandų nepriklausomybės karą. Jungtinės Provincijos oficialiai pripažintos savarankiška valstybe, nepriklausoma nuo Šventosios Romos imperijos ir Ispanijos karalystės.
1648 m. sudaryta Vestfalijos taikos sutartis užbaigė Austrijos ir Ispanijos Trisdešimties metų karą su antihabsburgiškąja koalicija. Ji įtvirtino Vokietijos susiskaldymą ir Prancūzijos hegemoniją Vakarų Europoje, sulygino protestantų ir katalikų teises.
1918 m. prasidėjo oro pašto istorija – pirmą kartą iš Niujorko į Vašingtoną buvo nuskraidinta pašto siunta.
1948 m., praėjus vos dienai po Izraelio valstybės įkūrimo, Izraelį užpuolė Egipto, Irako, Transjordanijos, Libano ir Sirijos kariniai junginiai. Prasidėjo pirmasis arabų ir Izraelio karas, kurį Izraelis laimėjo.
1952 m. „Amerikos balsas“ iš Miuncheno pradėjo transliacijas lietuvių kalba – kasdien po 15 minučių, nuo 1955 m. sausio 30 d. – po pusvalandį. Iš Miuncheno transliuota iki 1958 m. rugpjūčio 31 dienos.
1955 m. Vienoje Didžiosios Britanijos, JAV, SSRS ir Prancūzijos atstovai pasirašė su okupuota Austrija sutartį, pagal kurią buvo atkurta Austrijos su 1938 m. sausio 1 d. sienomis nepriklausomybė. Sutartis uždraudė Austrijos politinę sąjungą su Vokietija.
1974 m. trys Palestinos demokratinio išlaisvinimo fronto nariai užėmė mokyklą Izraelio Vakarų Galilėjos mieste Maalot‑Taršichoje ir paėmė įkaitais apie 100 mokinių ir mokytojų. Per išlaisvinimo operaciją žuvo 31 įkaitas, iš jų – 21 moksleivis.
Gimė
1567 m. – italų kompozitorius, operos vienas pradininkų Claudio Monteverdi. Jo kūryba padarė įtaką beveik visų muzikinių žanrų raidai. Mirė 1643 m.
1845 m. – geologas ir paleontologas Jonas Čerskis. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime paimtas į rekrūtus ir išsiųstas į Omską. Pirmasis iš lietuvių ėmėsi tyrinėti urvus. Jo vardu pavadintas Šiaurės rytų Sibiro aukščiausias kalnynas, kalnagūbris Užbaikalėje, 3 kalnai prie Baikalo ir miestas Kolymos krante, stiklasparnis drugys, iškastinė žuvis. Mirė 1892 m.
1859 m. – prancūzų fizikas, vienas radioaktyvumo mokslo kūrėjų, Nobelio premijos laureatas Pierre‘as Curie. Mirė 1906 m.
1891 m. – rusų rašytojas, romano „Meistras ir Margarita“ autorius Michailas Bulgakovas. Mirė 1940 m.
1960 m. – krepšininkas, krepšinio treneris Rimas Kurtinaitis.
Mirė
1935 m. – rusų dailininkas ir meno teoretikas, suprematizmo pradininkas Kazimieras Malevičius (57 m.).
