Įvykiai Lietuvoje
1944 m. naktį iš gegužės 13 į 14 d. Ašmenėlės apylinkėse (dabar Gardino sritis) lietuvių Vietinės rinktinės kuopą užpuolė Armijos Krajovos partizanų daliniai. Žuvo 22 lietuviai.
1989 m. iš Klaipėdos į kelionę per Atlantą išplaukė trys jachtos – kapitono Igno Minioto Kauno „Audra“, Klaipėdai atstovaujanti Stepono Kudzevičiaus ir Osvaldo Kubiliūno vadovaujama „Lietuva“ ir vilniškė kapitono Žvaigždro Drėmos „Dailė“.
2000 m. po dvejų metų pertraukos į politiką sugrįžo Algirdas Mykolas Brazauskas. Jis sutiko tapti LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicinės tarybos garbės pirmininku.
2003 m. Šiluvoje vyko Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos didžiojo altoriaus paveikslo Dievo Motina su Kūdikiu grįžimo po restauravimo darbų iškilmės. Šiluva – viena iš penkių vietų Europoje, kur Marijos pasirodymą Bažnyčia yra oficialiai pripažinusi.
2008 m. Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis nuo 2009 m. Tėvo diena tapo šventinė. Ši diena minima pirmą birželio sekmadienį.
Įvykiai pasaulyje
1863 m. caras Aleksandras II vyriausiuoju Šiaurės Vakarų krašto viršininku ir Vilniaus generalgubernatoriumi paskyrė Michailą Muravjovą, suteikdamas jam ypatingus įgaliojimus slopinant Lietuvoje sukilimą.
1871 m. Italijos valdžia priėmė vadinamąjį Garantijų įstatymą, kuris skelbė popiežių Vatikano miesto suverenu, skyrė jam atlyginimą, suteikė eksteritorialumo statusą kai kuriems popiežiaus rūmams: Vatikanui, Lateranui ir vasaros rezidencijai Kastel Gandolfui. Popiežius Pijus IX įstatymo nepripažino ir pasiskelbė Vatikano kaliniu.
1917 m. Portugalijos Fatimos mieste vaikams apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. 1930 m. popiežius Pijus XI vietovę oficialiai paskelbė piligrimystės ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos kulto vieta, 1967 m. popiežius Paulius VI patvirtino Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimų tikrumą.
1943 m. britų ir amerikiečių kariuomenė Šiaurės Afrikoje privertė kapituliuoti Italijos ir Vokietijos kariuomenę. Antrojo pasaulinio karo veiksmai Afrikos žemyne pasibaigė.
1950 m. įvyko pirmosios „Formulės‑1“ lenktynės.
1968 m. Prancūzijos studentų protestai peraugo į visuotinį streiką, kuriame dalyvavo apie 1 mln. žmonių. Vyriausybė protestuojantiems studentams nusileido ir paleido suimtus jų lyderius, bet dėl to streikuojančiųjų tik padaugėjo. Gegužės viduryje streikavo jau apie 10 mln. žmonių – apie du trečdaliai visų Prancūzijos dirbančiųjų.
1981 m. Vatikano Šv. Petro aikštėje minios akivaizdoje pasikėsinta į popiežių Joną Paulių II. Į atviru automobiliu važiuojantį popiežių šovė 23 m. turkas Mehmetas Ali Agca. Šventasis Tėvas buvo sužeistas.
1989 m. gegužės 13–14 d. Taline vyko pirmoji Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautinių judėjimų atstovų konferencija – Baltijos šalių asamblėja.
Gimė
1624 m. – Žemaičių ir Vilniaus vyskupas Aleksandras Sapiega. Mirė 1671 m.
1717 m. – Šventosios Romos imperatorė, Vengrijos ir Čekijos karalienė Marija Teresė. Pakeitė Austrijos užsienio politikos prioritetus – atsisakė tradicinės sąjungos su Didžiąja Britanija, bendradarbiavo su Prancūzija ir Rusija prieš Prūsiją. Mirė 1780 m.
1753 m. – prancūzų matematikas ir valstybės veikėjas, projekcinės geometrijos pradininkas Lazare’as Nicolas Marguerite’as Carnot. Mirė 1823 m.
1792 m. – popiežius Pijus IX. Buvo paskutinis popiežius, kuris šalia dvasinės valdžios vykdė ir Popiežiaus valstybės vadovo funkcijas. Nepripažino naujai susikūrusios Italijos valstybės, uždraudė katalikams dalyvauti jos politiniame gyvenime, ekskomunikavo Italijos valdžią ir pasiskelbė esąs Vatikano kalinys. Po 1863–1864 m. sukilimo prasidėjus Rusijos valdžios represijoms prieš Katalikų Bažnyčią Lietuvoje ir Lenkijoje, reiškė protestus Rusijos vyriausybei. Mirė 1878 m.
1880 m. – valstybės veikėjas, Steigiamojo ir kitų Seimų narys, teisingumo ministras Antanas Tumėnas. 1924–1925 m. vadovavo Lietuvos vyriausybei. Po Gruodžio perversmo organizavo krikščionių demokratų opozicinę veiklą. Mirė 1946 m.
1904 m. – fizikas, Kauno politechnikos instituto vienas kūrėjų ir pirmasis rektorius Kazimieras Baršauskas. Mirė 1964 m.
1930 m. – architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas. Vilniuje suprojektavo Parodų rūmus, Šv. Jono Bosko bažnyčią, Lazdynų rajoną. Mirė 2010 m.
1950 m. – kompozitorius Laimis Vilkončius.
Mirė
1930 m. – norvegų keliautojas, Arkties tyrėjas, Nobelio taikos premijos laureatas Fridtjofas Nansenas (68 m.). Po Pirmojo pasaulinio karo buvo Tautų Sąjungos vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, jo iniciatyva, siekiant padėti rusų pabėgėliams po 1917 m. Spalio perversmo, įvestas vadinamasis Nanseno pasas – laikinas identifikacinis dokumentas, patvirtinantis asmenų be pilietybės ir pabėgėlių tapatybę, naudotas iki 1946 m.
