Įvykiai Lietuvoje
1923 m. gegužės 12–13 d. vyko II Seimo rinkimai. Krikščionys demokratai ir Ūkininkų sąjunga Seime gavo po 14, Darbo federacija – 12, valstiečiai liaudininkai – 16, socialdemokratai – 8, tautinių mažumų atstovai (žydai, lenkai, vokiečiai, rusai) – 14 vietų.
1938 m. įsigaliojo vasario mėn. priimta trečioji nuolatinė Lietuvos Konstitucija. Ji Lietuvos valstybės pavadinime nepaliko žodžio „demokratinė“. 1990 m. atkurdama Lietuvos nepriklausomybę Aukščiausioji Taryba, pabrėždama nepriklausomos valstybės ir jos konstitucinės tvarkos tęstinumą, vienai dienai atstatė šios Konstitucijos galiojimą.
1993 m. į Klaipėdą, įveikusi 33 tūkst. jūrmylių ir per 402 dienas apiplaukusi Žemės rutulį, sugrįžo jachtos „Lietuva“ įgula. Vadovaujama kapitono Stepono Kudzevičiaus ji pirmoji Lietuvos buriavimo istorijoje apiplaukė aplink pasaulį. Iš Klaipėdos jachta išplaukė 1992 ųjų balandžio 5-ąją.
1994 m. Vilniuje pradėjo transliuoti „Vilniaus televizija“. 2001 m. pakeitė pavadinimą į „5 kanalas“, 2008 m. spalio 12 d. tapo „Lietuvos ryto TV“.
Įvykiai pasaulyje
1364 m. Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis pagal Padujos ir Bolonijos universitetų modelį įkūrė Krokuvos akademiją, vėliau Jogaila pagal Sorbonos modelį ją reformavo į universitetą. Tai yra seniausias Lenkijos universitetas.
1551 m. Peru sostinėje Limoje įkurtas pirmasis Pietų Amerikoje Šv. Morkaus universitetas.
1926 m. Józefas Piłsudskis, iškėlęs valstybės gydymo šūkį, Lenkijoje pradėjo karinį perversmą. Jo vadovaujami kariniai daliniai iš Varšuvos priemiesčio Rembertovo išžygiavo Varšuvos link, po trijų dienų Lenkijos prezidentas ir vyriausybė atsistatydino. Po Gegužės perversmo šalyje įsigalėjo J. Piłsudskio autoritarinė diktatūra.
1937 m. karūnuotas Didžiosios Britanijos karalius Jurgis VI. Ceremoniją transliavo BBC televizija – tai buvo šios televizijos pirmoji didelė oficiali nestudijinė transliacija.
1949 m. baigėsi Berlyno blokada, miestas buvo faktiškai padalytas į Rytų ir Vakarų sektorius. Ši tarptautinė krizė kilo dėl SSRS pasipriešinimo Vokietijos vakarinės dalies suvienijimui. 1948 m. vasarą Sovietų Sąjunga uždarė Berlyno susisiekimo su Vakarais sausumos ir vandens kelius. Sąjungininkams ėmus taikyti atsakomąsias priemones SSRS Berlyno blokadą nutraukė.
1990 m. Taline pasirašyta Estijos, Latvijos, Lietuvos vienybės ir bendradarbiavimo deklaracija. Ji skelbė, kad atnaujinama 1934 m. Ženevos santarvės ir bendradarbiavimo sutartis ir įsteigiama Baltijos Valstybių Taryba. Ši Taryba veikė iki 1992 m. pabaigos.
2004 m. Europos transliuotojų sąjunga dėl padidėjusio šalių, norinčių dalyvauti Eurovizijoje, skaičiaus, pirmą kartą surengė atrankos pusfinalį, iš kurio dešimt geriausiai pasirodžiusių valstybių pateko į finalą.
2008 m. Kinijos Sičuano provincijoje įvyko 8 balų žemės drebėjimas. Buvo jaučiamas visoje Kinijoje ir kaimyninėse šalyse. Žuvo daugiau kaip 87 tūkst. žmonių.
Gimė
1496 m. – Vazų dinastijos pradininkas, Švedijos karalius Gustavas Vaza. Mirė 1560 m.
1670 m. – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II, dėl didelės fizinės jėgos pramintas Stipriuoju. Jam valdant dėl karų, didikų kovų, badmečių ir maro trečdaliu sumažėjo Lietuvos gyventojų, smuko ūkis, sumenko LDK karinė galia ir politinė įtaka, suiro valdymo sistema. Abiejų Tautų Respublikos politinį gyvenimą vis labiau ėmė kontroliuoti Rusija, Prūsija, vėliau ir Austrija. Mirė 1733 m.
1820 m. – šiuolaikinės profesionaliosios slaugos pradininkė italė Florence Nightingale. Dirbo Krymo karo lauko ligoninėse. Jos iniciatyva Didžiojoje Britanijoje buvo įkurta Karališkoji sveikatos komisija. Londone įkūrė slaugytojų mokyklą ir slaugos namus. Mirė 1910 m.
1866 m. – agronomas selekcininkas, mokslinės augalų selekcijos ir sėklininkystės pradininkas Lietuvoje ir Rusijoje Dionizas Rudzinskas. Mirė 1954 m.
1903 m. – fotografas ir žurnalistas, pirmasis Lietuvos radijo pranešėjas ir programų vedėjas Petras Babickas. Vienas pirmųjų lietuviškoje spaudoje ėmė kurti ir skelbti fotoreportažus, 1932 m. surengė pirmąją meninės fotografijos individualią parodą, su kitais įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą. Mirė 1991 m.
1919 m. – vienas žymiausių lietuvių dailininkų Augustinas Savickas. Mirė 2012 m.
Mirė
1884 m. – čekų nacionalinės muzikos pradininkas Bedřichas Smetana (60 m.).
1935 m. – Lenkijos valstybės veikėjas, vienas moderniosios Lenkijos kūrėjų Józefas Piłsudskis (67 m.). Ignoravo 1918 m. Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Palaidotas Vavelyje Lenkijoje, širdis – Rasų kapinėse Vilniuje.
1938 m. – teisininkas ir politikas, pirmasis Lietuvos teisingumas ministras Petras Leonas (73 m.).
