Įvykiai Lietuvoje
1924 m. Tilžėje išėjo pirmasis Mažosios Lietuvos lietuvių laikraščio „Naujasis Tilžės keleivis“ numeris. Tuo metu tai buvo vienintelis lietuviškas laikraštis Mažojoje Lietuvoje. Ėjo iki 1940 m. rugsėjo mėn.
1938 m. Palangoje kilęs didelis gaisras sunaikino apie 300 namų. Tais pačiais metais priimtas miesto atstatymo projektas.
1993 m. Vladas Vitkauskas įkopė į aukščiausią pasaulio viršukalnę Everestą, arba Džomolungmą (8850,67 m). Iš Baltijos valstybių alpinistų jis tai padarė pirmasis.
1993 m. gegužės 10–22 d. Vilniuje vyko pirmasis tarptautinis teatro festivalis LIFE. Festivalio direktorė buvo Rūta Vanagaitė-Wiman, renginį globojo UNESCO tarptautinis kultūros rėmimo fondas.
2002 m. pradėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atstatymo darbai.
2003 m. gegužės 10–11 d. Lietuvoje vyko referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje. Balsuoti atėjo 63,3 proc. rinkėjų, iš jų 91 proc. balsavo „už“.
Įvykiai pasaulyje
1857 m. Šiaurės Indijoje kilo sukilimas prieš britų valdžią. Jo pretekstu tapo britų kariuomenėje naudojamas tepalas iš kiaulių ir galvijų riebalų – tai žeidė kariuomenėje tarnaujančių hinduistų ir musulmonų religinius jausmus. Sipajų sukilimu pasinaudojęs vietinis brahmanų elitas siekė atkurti Didžiųjų Mogolų valdymą. Kovos truko beveik 2 metus, abi pusės pasižymėjo dideliu žiaurumu. Po sukilimo Indija teisiškai tapo Didžiosios Britanijos kolonija.
1871 m. Frankfurte Prancūzija ir Prūsija sudarė taikos sutartį ir formaliai baigė 1870–1871 m. tarp šalių vykusį karą. Pagal šią sutartį Vokietija prisijungė Elzasą ir pusę Lotaringijos. Šio karo politiniai padariniai buvo europinio masto: baigėsi Vokietijos vienijimosi procesas, Prancūzija neteko vyraujančios įtakos Europoje ir tapo respublika, Italijoje buvo panaikinta Popiežiaus sritis, baigtas Italijos suvienijimas. Vokiečių sąmonėje įsitvirtino pasitikėjimas prūsiškojo militarizmo galia ir imperinės ambicijos, prancūzų visuomenėje dėl Elzaso ir Lotaringijos praradimo atsirado revanšistinių nuotaikų. Šios aplinkybės vėliau tapo viena svarbesnių I pasaulinio karo priežasčių.
1933 m. naciai Berlyne operos teatro aikštėje surengė vokiškos dvasios neatitinkančių knygų deginimo akciją. Jos organizatoriai buvo Vokietijos studentų sąjunga ir hitlerjudenas. Panašios akcijos įvyko ir kituose Vokietijos miestuose, iš viso per jas sudeginta daugiau kaip 25 tūkst. knygų.
1940 m. Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Belgiją, Olandiją, Liuksemburgą ir, siekdama įsigalėti Europos žemyninėje dalyje, apeidama Maginot liniją, per Belgijos ir Liuksemburgo teritoriją puolė Prancūziją. Birželio pabaigoje Prancūzijos kampanija baigėsi Prancūzijos pralaimėjimu – didžiausiu kariniu pralaimėjimu per visą jos istoriją.
1940 m. Didžiosios Britanijos ministru pirmininku ir gynybos ministru tapo Winstonas Churchillis. Tuo metu Didžioji Britanija viena kariavo su Vokietija ir Italija, atmesdama A.Hitlerio taikos ir pasaulio perdalijimo pasiūlymus.
1979 m. dalis Jungtinių Amerikos Valstijų administruojamų Okeanijos salų priėmė konstituciją ir įkūrė federacinę parlamentinę Mikronezijos respubliką. Šalyje švenčiama nacionalinė šventė – Konstitucijos diena.
Gimė
1826 m. – anglų geologas Henry Cliftonas Sorby. Pirmasis pradėjo sistemingus mineralų ir uolienų tyrimus poliarizaciniu mikroskopu. Sukūrė mineralų nustatymo pagal jų optines savybes metodus, suformulavo uolienų sisteminimo principus. Įrodė, kad iš mineralų skystų intarpų galima spręsti apie mineralų susidarymo temperatūrą. Pirmasis mikroskopinius tyrimus pritaikė metalurgijoje. Mirė 1908 m.
1889 m. – valstybės veikėjas ir diplomatas, Klaipėdos krašto sukilimo vienas organizatorių ir sukilėlių vyriausiasis vadas Jonas Budrys. Mirė 1964 m.
1929 m. – kunigas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis Juozas Zdebskis. Kartu su kitais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą. 1986 m. neaiškiomis aplinkybėmis žuvo per eismo įvykį.
1939 m. – popdainininkė Nijolė Tallat Kelpšaitė.
1946 m. – gamtosaugininkė ir antropologė, žymiausia orangutangų tyrinėtoja Birutė Marija Galdikas.
1948 m. – popdainininkė Janina Miščiukaitė. Mirė 2008 m.
1950 m. – teatro ir kino dailininkas, scenografas Galius Kličius.
Mirė
1957 m. – karo veikėjas, divizijos generolas, Nepriklausomybės karo vienas vadų Edvardas Adamkavičius (69 m.).
2006 m. – filosofas ir politikas Rolandas Pavilionis (61 m.).
2019 m. – humoristas, televizijos laidų kūrėjas Vytautas Šerėnas (59 m.).
