Įvykiai Lietuvoje
1832 m. caro Nikolajaus įsaku uždarytas Vilniaus universitetas ir panaikinta Vilniaus švietimo apygarda. Kartu numatyta vietoj uždaryto universiteto kelių padalinių įkurti Medicinos-chirurgijos akademiją ir Dvasinę katalikų akademiją. Palikti Vilniuje aukštąją medicinos mokyklą nuspręsta dėl aukšto lygio medicinos mokslo bazės, nes Rusijai, ypač jos kariuomenei, labai trūko kvalifikuotų medikų. Vilniaus švietimo apygardos žinioje buvusios mokyklos buvo perduotos Baltarusijos švietimo apygardai.
1896 m. Vilniuje įkurta pirmoji lietuvių politinė partija Lietuviškoji socialdemokratų partija, vėliau pasivadinusi Lietuvių, dar vėliau – Lietuvos vardu. Nuo socialdemokratinių lenkų, rusų, žydų organizacijų skyrėsi pirmiausia tuo, kad siekė sukurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos respubliką, kuri sudarytų federaciją su valstybėmis, sukurtomis kitų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje gyvenusių tautų. Žymiausias partijos vadovas ir organizatorius buvo gydytojas Andrius Domaševičius.
1992 m. kaip piniginių ženklų pakaitalus pradėta naudoti 200 ir 500 nominalo bendruosius talonus. Jie prilyginti 200 ir 500 rublių vertės banknotams. Talonai cirkuliavo kartu su rubliais. Rusijos centrinis bankas paskelbė, kad nereaguos į pinigų pakaitalus Baltijos šalyse.
1993 m. kaip Sąjūdžio politinės veiklos tęsėja įkurta partija „Tėvynės sąjunga–Lietuvos konservatoriai“.
1994 m. įsigaliojo pridėtinės vertės mokestis.
2004 m. Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare ir prisijungė prie Šengeno sutarties. Buvo nutraukta muitinės kelio postų, esančių prie naujų vidinių ES sienų, veikla. Darbą baigė Kalvarijos, Lazdijų kelio ir Šeštokų krovinių postai. Valstybės apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pradėjo saugoti išorinę Europos Sąjungos sieną su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei Baltarusija. Euroskeptikai ir vadinamieji skustagalviai įstojimą į ES paminėjo nesankcionuotu piketu Vilniuje.
2004 m. Vilniuje atidarytas Europos bokštu vadinamas verslo centras – aukščiausias Baltijos šalyse dangoraižis.
2004 m. Dalia Grybauskaitė tapo Europos Komisijos nare, atsakinga už švietimą ir kultūrą, lapkričio 11 d. – atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą.
2004 m. įsigaliojo alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, sugriežtinusios atsakomybę už tabako ir alkoholio pardavimą nepilnamečiams. Pardavus šių gaminių antrąsyk verslininkui bus skirta griežčiausia bausmė – atimta licencija. Protestuodami pagrindiniai prekybos tinklai iš visų pirkėjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ėmė reikalauti asmens dokumentų.
2004 m. Baltijos televizija pirmoji pradėjo naudoti N‑7 ženklą, naudojamą apibrėžti vyresnę nei 7 metų auditoriją.
2007 m. valstybinė įmonė „Regitra“ perėmė vairuotojų pažymėjimų išdavimą ir keitimą iš Policijos departamento padalinių.
Įvykiai pasaulyje
1686 m. Abiejų Tautų Respublika ir Rusija Maskvoje sudarė Amžinosios taikos sutartį. Rusijai pripažinta Kairiakrantė Ukraina su Kijevu, Smolenskas ir jo apylinkės. Abi šalys įsipareigojo nesudarinėti sąjungų su Turkija ir bendrai veikti prieš ją bei jos vasalą Krymo chaną. Amžinoji taika paskatino prekybą tarp šalių.
1707 m. Anglija ir Škotija susijungė į vieną valstybę – Didžiosios Britanijos Karalystę. Škotijos parlamentas specialiu aktu Anglijos ir Škotijos uniją patvirtino, faktiškai Škotija buvo prijungta prie Anglijos. Sudarius uniją Škotijos parlamentas buvo panaikintas.
1886 m. per Čikagos darbininkų streiką policija panaudojo šaunamuosius ginklus. 1889 m. Antrajam internacionalui pasiūlius šią dieną pradėta minėti kaip Tarptautinę darbo žmonių šventę. Pradėta švęsti 1890 m., Vilniuje pirmą kartą paminėta 1892 m.
1919 m. Paryžiaus taikos konferencijos dalyviai pasiūlė Lenkijai ir Lietuvai konfliktą dėl Vilniaus spręsti taikiai ir sudaryti bendrą frontą prieš Sovietų Rusiją. Nepaisydama šio raginimo Lenkija pradėjo veržtis gilyn į Lietuvos teritoriją.
1960 m. SSRS priešlėktuvinės gynybos raketa „žemė‑oras“ šalia Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) numušė JAV žvalgybos lėktuvą U‑2. Jo pilotas Francis Gary Powersas iššoko su parašiutu ir buvo sulaikytas. JAV oficialiai pareiškė, kad lėktuvas vykdė meteorologinius mokslo tyrimus ir pasiklydo, bet Sovietų sąjunga paneigė šią versiją. U‑2 incidentas labai pablogino JAV ir SSRS santykius.
1985 m. įsigaliojo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šeštasis protokolas, draudžiantis skirti ir vykdyti mirties bausmę taikos metu. Lietuvoje šis protokolas įsigaliojo 1999 m.
1999 m. įsigaliojo Amsterdamo sutartis, kurią 1997 m. pasirašė penkliolika Europos Sąjungos valstybių. Pagal ją Šengeno sutartis tapo Europos Sąjungos teisinės sistemos sudėtine dalimi, taikoma 13 valstybių narių, Airija ir Didžioji Britanija Šengeno sutarties nepasirašė, joms ir Danijai palikta savo sienų kontrolės teisė.
Gimė
1769 m. – Didžiosios Britanijos valstybės ir karo veikėjas Arthuras Wellingtonas. Laimėjo Vaterlo mūšį ir užėmė Paryžių. Būdamas ministru pirmininku pasiekė, kad būtų panaikinti pilietinių teisių apribojimai katalikams. Jo garbei pavadinta Naujosios Zelandijos sostinė Velingtonas. Mirė 1852 m.
Mirė
1572 m. – popiežius Pijus V (68 m). Buvo dominikonų vienuolis, išrinktas popiežiumi ir toliau dėvėjo baltą dominikono abitą, po jo visi popiežiai ėmė dėvėti baltą sutaną. Patvirtino dabar galiojančią „Sveika Marija“ maldos formą, uždraudė vakarais aukoti šv. Mišias (draudimas panaikintas tik po II pasaulinio karo). Ekskomunikavo Anglijos karalienę Elžbietą I – tai buvo paskutinis atvejis istorijoje, kai popiežius atėmė teisę pasaulietiniam valdovui vadovauti valstybei. 1712 m. paskelbtas šventuoju.
1904 m. – čekų kompozitorius Antonínas Leopoldas Dvořákas (62 m.).
1945 m. nusižudė nacių Vokietijos politikas, nacionalinio švietimo ir propagandos ministras Josephas Goebbelsas (47 m.), prieš tai nužudydamas žmoną ir 6 savo vaikus. Griežtai kontroliavo radiją, spaudą ir visą šalies kultūrinį gyvenimą, diegė vokiečiams nacistinę ideologiją, antisemitizmą ir vado kultą.
