Įvykiai Lietuvoje
1941 m. sovietų kareiviai Pravieniškių priverčiamojo darbo stovykloje nužudė apie 230 žmonių: daugiausia čia kalintus asmenis, kurie nebuvo laikomi pavojingais. Kaliniai buvo išvaryti į kiemą, išrikiuoti ir sušaudyti, sužeistieji pribaigti durtuvais ar susprogdinti granatomis. Atskirai sušaudyti stovyklos tarnautojai ir jų šeimos.
1941 m. naktį iš 25 į 26 d. Panevėžyje sovietų čekistai žiauriai nužudė Panevėžio apskrities ligoninės vedėją Juozą Žemgulį, chirurgus Antaną Gudonį ir Stasį Mačiulį, medicinos seserį Zinaidą Emiliją Kanevičienę ir dar tris panevėžiečius. Jie buvo tardomi ir kankinami Raudonosios armijos dalinio štabo rūsyje Panevėžyje, iš miesto sprunkant paskutiniams čekistams.
2009 m. Lietuvoje nustatytas pirmasis ligonis, susirgęs vadinamuoju kiaulių gripu. Per 2009 m. birželio–2010 m. kovo mėnesius buvo patvirtinta 810 susirgimų naujuoju gripu, kuriam nė vienas žmogus neturėjo imuniteto. Lapkričio 18 d. Lietuvoje patvirtintas pirmas mirties dėl kiaulių gripo atvejis. Nuo lapkričio 24 d. iki gruodžio 21 dienos visoje šalyje buvo paskelbta gripo epidemija. 2009 m. kilęs pandeminis gripas pasaulyje nusinešė daugiau nei 16 tūkst. gyvybių, Lietuvoje – 23.
Įvykiai pasaulyje
1897 m. Didžiosios Britanijos karalienės Victorios garbei surengtame šalies karinio laivyno parade visuomenei buvo pristatytas laivas su garo turbinomis „Turbinia“. Tuo metu tai buvo pasaulyje greičiausiai plaukiantis laivas, kuris pasiekdavo 64 km per val. greitį. Šio laivo inžinieriaus Charleso Algernono Parsonso sukurtos garo turbinos vėliau pradėtos plačiai naudoti galingoms transporto priemonėms varyti.
1941 m. Antrajame pasauliniame kare Suomija paskelbė karą Sovietų sąjungai.
1941 m. naktį iš birželio 26 į 27 d. sovietai Baltarusijos Minsko srityje, Červenėje, sušaudė apie 500 politinių kalinių iš Kauno ir Minsko kalėjimų. Tarp jų buvo daug žinomų lietuvių veikėjų, Lietuvos karininkų.
1945 m. pasirašius Jungtinių Tautų (JT) chartiją San Franciske baigėsi steigiamoji JT konferencija, kurioje dalyvavo 50 valstybių. Visos jos ir Lenkija, kuri nebuvo kviesta į konferenciją, bet Chartiją pasirašė, laikomos JT steigėjomis.
1953 m. Sovietų sąjungos komunistų partijos centro komiteto prezidiumo posėdyje buvo suimtas vidaus reikalų ministras ir Ministrų tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Lavrentijus Berija. Buvo masinių represijų Sovietų sąjungoje vienas svarbiausių organizatorių, organizavo masinius Vakarų Baltarusijos ir Vakarų Ukrainos, Lietuvos, Estijos, Latvijos, Moldavijos gyventojų, Pavolgio vokiečių, kalmukų, karačiajų, čečėnų, ingušų, balkarų, Krymo totorių ir graikų trėmimus. Vadovavo antisovietinio pasipriešinimo slopinimui Baltijos šalyse. Po arešto iš jo buvo atimti kariniai laipsniai, apkaltintas valstybės perversmo rengimu ir gruodį sušaudytas.
1954 m. Kazachstane iš Karagandos atvykusi NKVD kariuomenė tankais nuslopino gegužės viduryje prasidėjusį Kengyro lagerio kalinių sukilimą. Skirtingais šaltiniais, žuvo nuo 40 iki 200 kalinių, Rusų disidento A.Solženicyno duomenimis, žuvo ir buvo sužeista daugiau kaip 700 žmonių. Žuvo ir 4 lietuviai.
1960 m. Didžioji Britanija suteikė jos valdomam Somalilandui nepriklausomybę. Liepos 1 d. jis ir Italijos Somalis susivienijo į nepriklausomą Somalio Respubliką, liepos 1-ąją šalis švenčia Respublikos įkūrimo dieną.
1960 m. Prancūzijos užjūrio teritorija Madagaskaras (Malagasija) tapo nepriklausoma respublika, priklausančia Prancūzijos Sandraugai. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
Gimė
1828 m. – 1863–1864 m. sukilimo vadas, kunigas Antanas Mackevičius. Pirmasis pradėjo sukilimą Kauno gubernijoje, kovo 8 d. Paberžės bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą ir su 250 kovotojų būriu išėjo į Krekenavos miškus. Jo dalinio daugumą sudarė valstiečiai dalgininkai, būrys buvo manevringas, palaikė ryšius su kitais būriais, jį rėmė vietos valstiečiai, dėl to po pralaimėjimų greitai atsikurdavo. Rusijos valdžia sukilimo numalšinimą siejo su A.Mackevičiaus suėmimu. Karo lauko teismo nuosprendžiu 1863 m. pakartas Kaune.
1908 m. – Čilės prezidentas Salvadoras Allende. Žuvo per 1973 m. valstybės perversmą.
1939 m. – žurnalistė ir rankininkė, daugkartinė Lietuvos čempionė Roma Griniūtė-Grinbergienė. Mirė 2003 m. tą pačią dieną (64 m.).
Mirė
1541 m. – ispanų konkistadoras Francisco Pizarro (apie 70 m.). Užkariavo inkų valstybę, įkūrė Peru sostinę Limą, pradėjo dabartinių Ekvadoro, Bolivijos, dalies Argentinos, Čilės užkariavimą.
1941 m. netoli Červenės sovietai nužudė Lietuvos valstybės veikėją, diplomatą, Vasario 16-osios Akto signatarą, Steigiamojo Seimo atstovą ir švietimo ministrą Kazį Bizauską (48 m.).
2010 m. – Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, Kovo 11-osios Akto signataras, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas (77 m.).
